QUOTE(oujess @ 2011 11 09, 00:09)
Tema kalba pati uz save.
Tik beda tame, kad as vis niekaip negaliu atleisti mane iskaudinusiems. Ismanantys, prasau, patarkite, kaip tai padaryti
Pati save kankinu... pradzioj mintimis "kaip taip galejo pasielgti", paskui "kad jiems butu atlyginta". Myleti tokiu zmoniu negaliu, kad ir kaip besistengciau. Gailetis ju? Rasti ju minusus gyvenime ir manyti, kad tuo jie JAU yra nubausti?! Irgi ne man, bet kokiu atveju visai nepadeda. Padekite patarimais, prasau!
Tik beda tame, kad as vis niekaip negaliu atleisti mane iskaudinusiems. Ismanantys, prasau, patarkite, kaip tai padaryti

Tikriausiai esme cia yra pacios samone.. Skaudinanciuju yra kiekvieno gyvenime.. Na.., as galiu kalbeti tik is savo perspektyvos... Tikriausiai niekada neateis laikas, kada mes visiskai uzmirsime tai, kas atsitiko.., O atleidimas.., priklauso nuo laiko, nuo situacijos ir nuo padarytos zalos. Pavyzdziui as.. tikrai nepamirsiu.. bet nepasakyciau, kad jauciu kokia nors pagieza.., tiesiog nenoriu to zmogaus matyti savo gyvenime, nes jis tiesiog dare zala, ir dare tai samoningai. Ir tikrai manau, kad atleidau.., o noriu save apsaugoti.
Reiketu gal save ismokyti suprasti, kad kiekvienas mes gaunam tai, kas turi atsitiktimusu gyvenime, ir taip pat gaus tie, kurie mus skaudina. Lazda visda turi du galus, ir kitaip buti negali. Laikydama savyje neigiamus jausmus ir emocijas nieko nenubaudziate.., pati nuodijate save.