Kaip mokintis atleisti

#49
QUOTE(oujess @ 2011 11 09, 00:09)
Tema kalba pati uz save.
Tik beda tame, kad as vis niekaip negaliu atleisti mane iskaudinusiems. Ismanantys, prasau, patarkite, kaip tai padaryti  verysad.gif  Pati save kankinu... pradzioj mintimis "kaip taip galejo pasielgti", paskui "kad jiems butu atlyginta". Myleti tokiu zmoniu negaliu, kad ir kaip besistengciau. Gailetis ju? Rasti ju minusus gyvenime ir manyti, kad tuo jie JAU yra nubausti?! Irgi ne man, bet kokiu atveju visai nepadeda. Padekite patarimais, prasau!


Tikriausiai esme cia yra pacios samone.. Skaudinanciuju yra kiekvieno gyvenime.. Na.., as galiu kalbeti tik is savo perspektyvos... Tikriausiai niekada neateis laikas, kada mes visiskai uzmirsime tai, kas atsitiko.., O atleidimas.., priklauso nuo laiko, nuo situacijos ir nuo padarytos zalos. Pavyzdziui as.. tikrai nepamirsiu.. bet nepasakyciau, kad jauciu kokia nors pagieza.., tiesiog nenoriu to zmogaus matyti savo gyvenime, nes jis tiesiog dare zala, ir dare tai samoningai. Ir tikrai manau, kad atleidau.., o noriu save apsaugoti.
Reiketu gal save ismokyti suprasti, kad kiekvienas mes gaunam tai, kas turi atsitiktimusu gyvenime, ir taip pat gaus tie, kurie mus skaudina. Lazda visda turi du galus, ir kitaip buti negali. Laikydama savyje neigiamus jausmus ir emocijas nieko nenubaudziate.., pati nuodijate save.
Atsakyti
#50
QUOTE(Iksija @ 2011 12 13, 14:50)
Atleisti sau, uz tai kad supykai ant skaudintojo, kad pasidavei neigiamoms emocijoms, kad galbut leidai pasireiksti ne tik pykciui, o ir neapykantai. Jei siunti velniop, tai neatleidi, be to nubaudi save.
Atrodo, kad kenti, esi iskaudintas zmogus, tik labai uzsisklendei, uzsidejai abejingumo ar kazkokia kita kauke, kad atrodytum stipri. Bet anksciau ar veliau tai gali islisti ir labai skaudziai.
Sunku save kritikuoti, prisipazinti klydus, kita smerkti ir teisti daug paprasciau, rodos, visada turim patarimu ar priekaistu kitam, o kodel nematom saves, neanalizuojam savo darbu ir minciu? Visuomet randam paaiskinima del ko vienaip ar kitaip pasielgiau, kaltinam kitus, pykstam.
Palaipsniui, su Dievo pagalba, maldomis ir atgaila, mes galim islaisvinti save is pykcio ir kitu negiamu emociju gniauztu, gerai galvoti apie ta zmogu, kuris nuskriaude ar iskaudino ir linketi jam tik gero, tuo padedami sau. Kai tai ivyks-uzplus vidine ramybe, palaima ir tik tuomet suprasim kas yra tikrasis atleidmas.

sutikciau beveik su viskuo tik man nesuprantama tas-atleisti sau kad supykau ant skaudintojo.taip as supykau ir pyksiu kol gyva busiu ir nenoriu tokiu draugu matyti ir viskas,as ju nekeikiu nieko blogo nelinkiu tik nenoriu su jais bendrauti nes vel tesis ta pati situacija kas mane iskaudino.nei as kenciu nei as uzsisklendziu nei as kokia kauke uzidedu.taip as esu abejinga ir man nebesvarbu kaip jie gyvena.as sakau tegul jie gyvena laimingai,kad tik man i akis nelystu.na dabar man atrodo tik taip.gal kada mastymas ir pasikeis,kaip cia rase viena pasnekove -turejau toki gyvenimo perioda-,gal ir pas mane ateis kitas periodas,bet dabar esu tik tokios nuomones ir ne nemanau kad cia blogai.
Atsakyti
#51
Visa ši tema KIAULIŠKA ir ŠLYKŠTI.

Tik paskendę nuodėmese, tarp savo teisybių, egoizmo, pasipūtimo, reikalaujantys, kad įvykiai, situacijos ir kiti žmonės visuomet įtiktų jime - turi ką atleisti.

Geras žmogus neturi ką atleisti, tik prievartautojai kurie reikalauja, kad viskas būtų pagal juos gali turėti ką atleisti. Tokiems ir Dievas bus tik tam, kad jiems įtiktų.
Atsakyti
#52
QUOTE(Vanduo @ 2011 12 13, 16:33)
Visa ši tema KIAULIŠKA ir ŠLYKŠTI.

Tik paskendę nuodėmese, tarp savo teisybių, egoizmo, pasipūtimo, reikalaujantys, kad įvykiai, situacijos ir kiti žmonės visuomet įtiktų jime -  turi ką atleisti.

Geras žmogus neturi ką atleisti, tik prievartautojai kurie reikalauja, kad viskas būtų pagal juos gali turėti ką atleisti. Tokiems ir Dievas bus tik tam, kad jiems įtiktų.

na cia kiekvienas vertina pagal save,jei nepatinka gal ir neskaityti ,klausimas o kas cia traukia.man si tema visai prasminga idomi pasnekovai turi vertingu pamastymu.
Atsakyti
#53
QUOTE(Vanduo @ 2011 12 13, 17:33)
Visa ši tema KIAULIŠKA ir ŠLYKŠTI.

Tik paskendę nuodėmese, tarp savo teisybių, egoizmo, pasipūtimo, reikalaujantys, kad įvykiai, situacijos ir kiti žmonės visuomet įtiktų jime -  turi ką atleisti.

Geras žmogus neturi ką atleisti, tik prievartautojai kurie reikalauja, kad viskas būtų pagal juos gali turėti ką atleisti. Tokiems ir Dievas bus tik tam, kad jiems įtiktų.

Kazkiek primityvoka suskirstyti zmones i paskendusius nuodemese ir gerus smile.gif
Netgi tie, kas neteisus, egoistai ir t.t. neturi ka atleisti, nes dazniausiai nesuvokia saves tokiais esant smile.gif
Atsakyti
#54
QUOTE(lingomina @ 2011 12 13, 17:15)
sutikciau beveik su viskuo tik man nesuprantama tas-atleisti sau kad supykau ant skaudintojo.taip as supykau ir pyksiu kol gyva busiu ir ..............



Pyktis, esantis viduje niekur savaime nedingsta ir gali sukelti ligas, todel ir svarbu atleisti sau bei kitiems. Pykdami mes baudziame save, kai tuo tarpu turetume myleti wink.gif
Atsakyti
#55
QUOTE(Iksija @ 2011 12 13, 16:56)
Pyktis, esantis viduje niekur savaime nedingsta ir gali sukelti ligas, todel ir svarbu atleisti sau bei kitiems. Pykdami mes baudziame save, kai tuo tarpu turetume myleti wink.gif


Sakyčiau, menkokas tikslas- atleisti todėl, kad nesirgtum biggrin.gif Toks grynai egoistiškas. ax.gif
Atsakyti
#56
QUOTE(vaižgantė @ 2011 12 13, 19:01)
Sakyčiau, menkokas tikslas- atleisti todėl, kad nesirgtum  biggrin.gif  Toks grynai egoistiškas.  ax.gif

Mylek savo artima kaip save pati. Is kur sie zodziai? Juk ne as sugalvojau.
Atsakyti
#57
QUOTE(Iksija @ 2011 12 13, 17:39)
Mylek savo artima kaip save pati. Is kur sie zodziai? Juk ne as sugalvojau.


Aš ne apie tai. mirksiukas.gif
Atsakyti
#58
Nepykit, jei netycia atkartosiu kieno nors mintis, bet man atleisti padeda tiesiog pamastymas, kaip jautesi tas zmogus, gal jis tiesiog norejo gero sau paciam, gal galvojo, kad nieko savo veiksmu neiskaudins, o po to taip isejo, kad aplinkiniai liko iskaudinti. Zmones buna ir skirtingu charakteriu ir vertybiu, gal kam nors koks tai poelgis atrodo normalus, kitam gal tragedija, tai kai pabandai daugiau pazvelgti is to zmogaus poziciju, tampa lengviau, jei skauda. Jei artimas zmogus, galima ir nuosirdziai pakalbeti, issisakyti, gal tiesiog paaiskes kad tebuvo koks nesusipratimas, abieju pusiu skirtingai traktuojamas.
Atsakyti
#59
Buda yra pasakęs, kad laikyti pyktį prilygsta žarijų laikymui saujoje, norint jas paleisti į kitą žmogų - galiausiai vienintelis, kuris apdega, esi tu.
Pasakyta genialiai, bet padaryti ne taip lengva smile.gif
Atsakyti
#60
William Paul Young'o knyga "Trobelė" gal padės atleisti skriaudėjams. Ten žmogus sugebėjo atleisti jo dukrytės žudikui ... tačiau iki to momento kelias tikrai buvo ilgas ...
Atsakyti