Kaip mokintis atleisti

Man tai taip pat užkliuvo. Reikės paklausti.

Šviesos nešėjas- lotyniškai yra "Lucifer" šiaip)) tą nuostabią asmenybę ir ivardija pagrindinių "žinių" šaltiniu tie chelendžeriai. tai nelabai čia yra ko stebėtis nie tiek tamsiu, kaip primityviai baisiu, jų puslapių dizainu)

Na, čia tavo nuomonė

Galėtum taip prie kiekvieno posto rašyt- būtų labai giliamintiška ir imformatyvu

super pastebėjimas atgaminau,kad tikrai taip ir yra.

nezinau kaip kitoms, galbut yra zmoniu, kuriems paprasta atleisti, bet as ne is tokiu... kad ir kaip skaudziai tai skambetu, atleisti, uzsimirsti padeda tik laikas, bent jau man... nuo kai kuriu ivykiu praejo 4 metai, ir niekaip atleisti, nei pamirsti, negaliu... blogai, zinoma, blogai... bet gal tiesiog reikia islaukti? is nepamirsti myleti saves... nes kai save myli, nebaisu niekas, ir atleidimas uz skriaudas greiciau ateina, nes kai jautiesi zmogus nuskriaustas, gailiesi saves, ir kartu nemyli... pabandykit pamilti save, ir viskas susitvarkys. imkit baliona ir stiprybes jums

Laikas bėgantis nepadės nieko nedarant..
nieko jis nekeičia iš esmės, pažįstu žmonių,
kurie nuoskaudas nešiojasi savyje lygiai taip pat sėkmingai ir po metų, ir po dešimt ir netgi penkiasdešimties..

Kai pagalvoju visa gyvenima nesiotis nuoskaudas-cia gi toooks saves kankinimas. Lygiai toks pats kankinti save metus, menesi, savaite, diena... O vat, pasirodo, kankinu!

Kas idomiausia, nuskriaudes zmogus greit viska pamirsta...O tas, kuri nuskriaude, dar ir toliau gyvena nuoskaudomis

Dekui, man priimtinas sis aiskinimas .

Dar pamislyjau sau pati i "sauja"., kad mes moterys norim visur kad butu grazu, jauku, gelytes, debesiukai, nors man tai netrukdo, bet cia juk vyriskas reikalas... jie turbut kitaip mato visa kas juos supa...
Bet man sirdis vistiek linksta svieson

Papildyta:


Paskaiciusi susimasciau ir prisiminiau kitoje temoja aprasyma, manau labai savalaikis jis:) "

"
APMASTYTI

Kiekvienam iš mūsų tikriausiai yra pažystama tokia meilė kai įvykiai, situacijos klostosi pagal mūsų protą ir kitas žmogus įtinka savo elgesiu.
Tai ir yra vadinama meilė savo protui.
O tai kas įtinka yra automatiškai nuspalvinama kaip geras, teisingas, kultūringas, moralus, dvasingas ir t.t.

O jeigu neįtinka?

Aš jau minėjau, kad įvykiai, situacijos ir kiti žmonės yra jokie.
Kokie mes, tokie ir aplinkiniai, gyvenimo įvykiai situacijos.

Meilė savo protui yra viena iš paplitusių meilės rūšių.

Apie kokią meilę kalba vedos ar Jėzus Kristus?“ – mylėkime savo priešus!
O tai bus priešingybė , tai meilė tiems įvykiams, situacijoms ir žmonėms, kurie neįtinka mūsų protui.

Tokiai meilei išmokti žinių ir metodikos nėra. Tokia meilė yra dabar arba ne.

Jeigu atsitiko nemalonumas arba mylimas žmogus kiaulystę iškrėtė, arba kažkas ant jūsų purvą pila, jeigu apsidžiaugėte reiškia meilė pasireiškė.
Kaip Kristus moko, džiugaukite kai esate persekiojami, kai jūsų nekenčia ir t.t.
Bet tai juk kokybiška sąmonės būsena, o ne žinios.
Būsena visados tik čia ir dabar.
Pasireiškė dabar arba ne ir jokios metodikos.

Tad norint rasti atsakymus į klausimus pateiktus šios temos pradžioje reikia pamąstyti apie tai kokiame pasaulyje yra kvailiai, kiaulės, klystantys, niekšai, melagiai, purvas, blogis, neteisybė, negandos, išdavystės.
Ar egzistuoja visa tai tam, kuris čia ir dabar išmintyje ar meilės būsenoje?
O kada tampi pažeidžiamas nuo purvo, melo, išdavystės, kada atsiranda klystantys, kiaulės ir kvailiai?

Pavyzdžiui, netgi posakis << nebarstykime kiaulėms perlų>> gali būti suprastas visiškai skirtingai.
Kiaulė tai ne kitas žmogus, bet protas neigimo būsenoje. Tai ir yra kiaulė.

Todėl jeigu protas neigimo būsenoje, visi išmintingi žodžiai beprasmiški.
Gali milijoną išmintingų žodžių privynioti ant proto esančio neigimo būsenoje, visa tai beviltiška ir kvaila.

Tad jeigu žmogus išanksto prieš jus nusistatęs neigiamai, skeptiškai, neskubėkite jam dalinti patarimus, padėti , dalintis savo mintimis ir t.t.
Ir lygiai taip pat jeigu paties protas nusiteikęs skeptiškai arba neigimo būsenoje, reiškia tobulėjimui durys uždarytos. Tuomet įmanoma tik įtikti ( savo paties kiaulei), bet vystymosi nebus. "
====================

Visa tema cia:

http://www.supermama...howtopic=781201

Papildyta:


Uzsuk i svecius, pakeitem adresa...

Be Dievo atleidimas neimanomas, nei kitiems, nei juo labiau sau. Kaip ir besalygine ir tikra meile ir laime.

Gal as ne taip supratau Tai ispradziu kas turi kam atleisti, ar tu pats zmogui ar dievas o poto tu

Be Dievo pagalbos zmogus negali atleisti skriaudos, nei kitam zmogui nei sau nei Dievui.