QUOTE(Viltelė @ 2011 11 24, 15:02)
Dėkui Jums už palaikymą

Dar neturėjau laiko paskaitinėti, kaip jums mergaitės einasi, bet gal svtg būsiu laisvesnė, tai prisėsiu paskaityti.
Iš tikrųjų, sėdžiu darbe ir galvoju, kas man pasidarė

Pykstu pati ant savęs. 4 metus laukiau sios zinios, tris metus aukojau gydymams, o kiek nervų, ašarų, nusivylimo, skausmo... O dabar turėčiau džiaugtis, iš laimės šokinėti, bet kai sužinojau, kad du, tai išsigandau. Ko? Ogi, kaip išnešiosiu, kaip pagimdysiu, o kaip reikės auginti, o ir finansiškai bus sunkiau... Pradėjau galvoti ne apie džiaugsmą, o apie vargą. O siaubas, visai stogas važiuoja
Sorry, reikia man kur nors išsilieti, tikiuosi viskas atsistos į savo vietas
Viltele, viskas tikrai normalu

nestumas yra tiek fiziskai, tiek psicholigiskai labai didelis stresas.
As kai buvau pastojusi, ir nors mano ir zirniukas buvo vienas, ir lauktas, ir finansiniu nuogastavimu neturejau, bet vis tiek buvau tokiam pasamoniniam strese, kad labai prastai miegodavau, budavau nuolatiniame budejimo rezime, kaip man buna prie didelio streso.
Taigi, viskam reikia laiko ir viskas tikrai bus gerai
Nesakau, kad lengva, bet tiketina, kad tai yra tikrai likimo dovana, nes su antru pastoti sansai juk greiciausiai butu sumazeje, o dabar du is karto