mano vyras su savo mam tikrai labai gerai sutaria, bet jeigu man kas nors nepatinka, jis visada palaiko mane, o ne mama. aisku, as su anyta nesipykstu, bet buna, kad kas nors nepatiktu ir pasakau
kaip ten bebutu, sekmes jums
atleiskit, kad taip pasakysiu, bet kas per vyras pas jus, jeigu palaiko labiau savo mama, o ne zmona - savo vaiku motina??
mano vyras su savo mam tikrai labai gerai sutaria, bet jeigu man kas nors nepatinka, jis visada palaiko mane, o ne mama. aisku, as su anyta nesipykstu, bet buna, kad kas nors nepatiktu ir pasakau
kaip ten bebutu, sekmes jums
mano vyras su savo mam tikrai labai gerai sutaria, bet jeigu man kas nors nepatinka, jis visada palaiko mane, o ne mama. aisku, as su anyta nesipykstu, bet buna, kad kas nors nepatiktu ir pasakau
kaip ten bebutu, sekmes jums
QUOTE(Kolapse @ 2013 01 11, 14:20)
atleiskit, kad taip pasakysiu, bet kas per vyras pas jus, jeigu palaiko labiau savo mama, o ne zmona - savo vaiku motina??
mano vyras su savo mam tikrai labai gerai sutaria, bet jeigu man kas nors nepatinka, jis visada palaiko mane, o ne mama. aisku, as su anyta nesipykstu, bet buna, kad kas nors nepatiktu ir pasakau
kaip ten bebutu, sekmes jums
mano vyras su savo mam tikrai labai gerai sutaria, bet jeigu man kas nors nepatinka, jis visada palaiko mane, o ne mama. aisku, as su anyta nesipykstu, bet buna, kad kas nors nepatiktu ir pasakau
kaip ten bebutu, sekmes jums
Vyras kaip vyras, viskas yra tvarkoje. Auklejimas yra kitoks, ir reikia ne vienos dienos kol vyrai supranta, kad ne su mama gyvena, o su zmona - vaiku motina. Galbut kai gims vaikiukas - daeis.....Jiems tai zinai - daug laiko reikia,..
QUOTE(kristtule @ 2013 01 11, 15:04)
kai gims vaikiukas tada bus:mano mama sake kad sitaip reik daryt ir nekitaip, bus dar blogiau pakol neparodysite su kuo vyras gyvena, kartais reik susipykt ir su vyru kad jam greiciau daeitu:)
Taip nebus, nes visu pirma ji yra ne Lietuvoje, todel jis tikrai neskambins, kad jos paklausti kaip ka, nes jis pats zino, kad AS geriau zinau, o ne ji su savo trisdesimt keliu metu senumo auginimo teorijoms.
QUOTE(Mopsyte @ 2013 01 11, 15:12)
Taip nebus, nes visu pirma ji yra ne Lietuvoje, todel jis tikrai neskambins, kad jos paklausti kaip ka, nes jis pats zino, kad AS geriau zinau, o ne ji su savo trisdesimt keliu metu senumo auginimo teorijoms.
tikekites, maniskis tai visad klausdavo, jums bent atstumas yra, netaip kaip man kartu gyvent
QUOTE(kristtule @ 2013 01 11, 15:30)
tikekites, maniskis tai visad klausdavo, jums bent atstumas yra, netaip kaip man kartu gyvent
Jo, tas gyvenimas kartu tai daugumai yra peilis, tikrai isardo ne viena seima. Na as is tevu namu isejau budama 18 ir visada gyvenau atskirai, ir siai dienai mes gyvename atskirai nuo tevu.
QUOTE(Kolapse @ 2013 01 11, 14:20)
atleiskit, kad taip pasakysiu, bet kas per vyras pas jus, jeigu palaiko labiau savo mama, o ne zmona - savo vaiku motina??
Normalus vyras. Jei kada auginsite sūnų, pamatysite
QUOTE(Mopsyte @ 2013 01 11, 12:47)
Dekui, merginos, uz issakytas nuomones, negalvojau, kad mano situacija sukels tokias diskusijas. Bet kokiu atveju, vienas ar kitas variantas - salyginai bus blogas, tik reikia ziureti , kuris bus maziau blogas ir kuris be dideliu isvedziojimu, trumpai ir aiskiai, sudelios visus taskus ant " i". Zinant tai, kad mano vyro mama yra ne viena karta ikisusi nosi ne ten kur reikia, kad nemoka liezuvio uz dantu laikyti ir yra mano motinai pasakius, ka reiketu nutyleti, manau as turiu pilna teise su ja pati pasikalbeti. Kaip minejau, ji nera blogas zmogus, tik per daug naivi,perdetai jautri, patikli, nori buti VISIEMS gera, draugauti su mano tevais, nes jos manymu - taip reikia, bet is to savo norejimo buti gera ir t.t. yra padariusi ne viena nesamone mano adresu, todel manau, kad paciai reikia konstruktyviai su ja pasikalbeti, pateikiant faktus,i r nesileidziant i isvedziojimus.
teisngai,pritariu ir netgi labai :-)
QUOTE(Marseta @ 2013 01 11, 15:09)
tai tegul eina ir gyvena su mama tada
Įdomumo dėlei sumąsčiau perskaityti, kas čia per tema. Bet kad į pabaigą taip aršiai kitų namuose ginčus kas skatintų, nebuvau mačiusi. Tikiu Kalbėjimo Galia, netikiu Rėkimo, Aiškinimo, Principų. O kai žmonės gyvena toli vieni nuo kitų, jiems dar lengviau išvengti konfliktų. Jei stengsitės suprasti, gal nei tos mamos, nei anytos netaps Raganomis? Eina ir gražiuoju susitarti. O jei neina, tiesiog nebendrauji.
Pritariu nuomonei, kad Vyras turi palaikyti Žmoną. Tačiau, tai turi jis pats žinoti. Lygiai taip pat žmona turi gerbti vyro mamą.
Linkiu gražių santykių su artimaisiais
Pritariu nuomonei, kad Vyras turi palaikyti Žmoną. Tačiau, tai turi jis pats žinoti. Lygiai taip pat žmona turi gerbti vyro mamą.
Linkiu gražių santykių su artimaisiais
QUOTE(Marseta @ 2013 01 11, 16:09)
tai butent, kad normalus vyras palaikys zmona, o ne is po motinos sijono nesugebes islisti. Ir jeigu sunu isauklesiu kitaip, tai bus mano kaip motinos klaida ir nepasisekimas.
Neina kalba apie akiu draskyma, rekima ar duru trankyma. Paprasciausiai jisai tvirtai mokes parodyti, kad nepakes, jog jo seima negerbiama, bet tai nereiskia, kad jisai yra blogas sunus ar nemyli motinos.
sveikutės,
auginam pametinukes dukras vieni du su vyru, be didelių močiučių pagalbų.... močiutėsm ir seneliams anūkėles nuvežam tik pro retą pasidžiaugti ir tiek per akis....
vos gimus pirmai dukria, bandžiau kviestis savo mamą į pagalbą, bet pamačiau, kad man iš tos pagalbos vien tik erzelis ir nervų gadinimas, nes pradėjo dėstyti, jog neturėčaiu guldytis su savimi, ne taip laikau, neduodu arbatos ir t.t. O kur dar vsii lakstymai paskui mamą, nes ji norėjo man padėti ale šeiminkaudama virtuvėje, tai to nerado, tai ano, tai dujinės nemokėjo atsukti ir vis turėjau bėgti iš paskos..... taigi, kad ir kaip sunku bebūtų su dveims pametinukėmis dukrytėmis, bet jau išmokome kuo puikiausiai susitvarkyti dviese su vyru.... ekstra atvejais, kai reikia kažkur išvykti- turim auklę, kuri beje mūsų močiučių amžiaus, bet yra nuostabus žmogus
net susigraudinu, kai grįžus patyliukais namo išgirstu, kaip mūsų auklė energingai ir kūrybingai užsiima su mergaitėmis
o mama ir anyta vis dar po šiai dienai negali atsistebėti, kad aš ,,vis dar" žindau savo 1,8 m dukrytę
taip ir nuėjo pagaugais, kaip man žindant mažę nayta pasakė: ,,fu, Dovilyte, spjauk tą papą, tu jau didelė" patylėjau.... ar gal kažką švelniai ir gražiia aš ten jai ,,numurkiau" 
o šiaip anyta per daug nesikiša ir nevadovauja
aišku ir mane erzindavo tie klausimai iki metukų : ,,Ar dar ne...?" atrodo žmonės nemoka pasidžiaugti tais vaikučio pasiekimais, kurie yra čia ir dabar, o skubina įvykius į priekį... o aš vis astakydavau į tokius klausimus: ,,Spės dar... Nėra kur skubėti... ir taip greitai prabėga tie pirmieji metukai"
maniškis juokaudavo - ,,Kas iš to kad tas vaikas pradės kuo greičiau vaikščioti? Juk į parduotuvę vis tiek dar jo nepasiūsim"
o šiaip iš mamos esu sulaukusi keletos skaudžių frazių dėl savo sunkiai lauktų dukryčių, taip kad akmenukas slegia.... bet viešai to pykčio nedemonstruoju... bet ir didelių pagalbų iš mamos neprašau.... o močiutė vis ,,guodžias", kaip jai toli atvažiuoti pas anūkes... ( 18 km)
bet iš savo dukrų norėčiau visai kitokio bendravimo su mama, t.y manimi.... kita vertus pati rodau pavyzdį
na, bus kaip bus.... dar daug laiko , kol dukrytės suaugs.. nros tie metai labai greitai bėga....
auginam pametinukes dukras vieni du su vyru, be didelių močiučių pagalbų.... močiutėsm ir seneliams anūkėles nuvežam tik pro retą pasidžiaugti ir tiek per akis....
vos gimus pirmai dukria, bandžiau kviestis savo mamą į pagalbą, bet pamačiau, kad man iš tos pagalbos vien tik erzelis ir nervų gadinimas, nes pradėjo dėstyti, jog neturėčaiu guldytis su savimi, ne taip laikau, neduodu arbatos ir t.t. O kur dar vsii lakstymai paskui mamą, nes ji norėjo man padėti ale šeiminkaudama virtuvėje, tai to nerado, tai ano, tai dujinės nemokėjo atsukti ir vis turėjau bėgti iš paskos..... taigi, kad ir kaip sunku bebūtų su dveims pametinukėmis dukrytėmis, bet jau išmokome kuo puikiausiai susitvarkyti dviese su vyru.... ekstra atvejais, kai reikia kažkur išvykti- turim auklę, kuri beje mūsų močiučių amžiaus, bet yra nuostabus žmogus
net susigraudinu, kai grįžus patyliukais namo išgirstu, kaip mūsų auklė energingai ir kūrybingai užsiima su mergaitėmis o mama ir anyta vis dar po šiai dienai negali atsistebėti, kad aš ,,vis dar" žindau savo 1,8 m dukrytę
taip ir nuėjo pagaugais, kaip man žindant mažę nayta pasakė: ,,fu, Dovilyte, spjauk tą papą, tu jau didelė" patylėjau.... ar gal kažką švelniai ir gražiia aš ten jai ,,numurkiau" o šiaip anyta per daug nesikiša ir nevadovauja aišku ir mane erzindavo tie klausimai iki metukų : ,,Ar dar ne...?" atrodo žmonės nemoka pasidžiaugti tais vaikučio pasiekimais, kurie yra čia ir dabar, o skubina įvykius į priekį... o aš vis astakydavau į tokius klausimus: ,,Spės dar... Nėra kur skubėti... ir taip greitai prabėga tie pirmieji metukai"
maniškis juokaudavo - ,,Kas iš to kad tas vaikas pradės kuo greičiau vaikščioti? Juk į parduotuvę vis tiek dar jo nepasiūsim"
o šiaip iš mamos esu sulaukusi keletos skaudžių frazių dėl savo sunkiai lauktų dukryčių, taip kad akmenukas slegia.... bet viešai to pykčio nedemonstruoju... bet ir didelių pagalbų iš mamos neprašau.... o močiutė vis ,,guodžias", kaip jai toli atvažiuoti pas anūkes... ( 18 km)
bet iš savo dukrų norėčiau visai kitokio bendravimo su mama, t.y manimi.... kita vertus pati rodau pavyzdį
na, bus kaip bus.... dar daug laiko , kol dukrytės suaugs.. nros tie metai labai greitai bėga....
