Ar tikrai yra kažkas trečias?

Pasaulio pabaiga... Moonte pozuoja, dyvinasi, kaspinus matuojasi
Papildyta:


Taip ir galvojau, kieno įkvėptos šitos valentininės šėlionės
Papildyta:


Nekreipk tu (į jį) dėmesio, iš viso nekreipk dėmesio, nereikia tos isterikos, koncentracijos. Geriau "dėk skersą" ant visko, užsiimk savais reikalais ir lai pasikaria, ir tada vyrams pradeda rūpėti, kas čia atsitiko, truputį sprigtas į jautrią vietą.

Begu, begu, nesu, nesu...





Va va, kazkas ne tiap, kai viskas islaizyta, nera razinkos...




Va kas buna, kai tampi savo ivaizdio ikaitu.

Būtent
Štai kvietkos man ligšiol iš galvos neišeina - gi kai gauni gėlių, duodi bučkį: o kur šuo atveju labiau tiktų pabučiuoti?

Ach tos kvietkos.

Viso merginos, turiningai svente atsvesti

Karaliene jūs, karaliene...
Taigi aiškiai pasakėt - neturit kur dingt, nes neturėsit iš ko gyvent, tai ir ieškot pateisinimų vyrui. Nuotraukos nuotraukomis, o tuščią prezervatyvų pakelį jau pamiršot? Ok, sukelkit pavydą dabar, duok D. suveiks kuriam laikui, gal ir vyras pagaliau sekso su jumis panorės (nes minėjot, kad nenori). Tiesa, jei pavyks susilaukt vaikų, pagalvokit, kaip seksis vaidint paslaptingą vilioklę ir tais naujais apatiniais mosuot, kol lauksitės, mažiuką auginsit, o vyras lakstys kaip lakstęs (naivoka tikėtis, kad jei jau laksto, tai pavaidinus kartelį ir pavydą sukėlus ims ir visiems laikams tik su jumis liks )
Nekvepia čia išdidumu, oi nekvepia. Kvepia nuolankiu susitaikymu, kas gal irgi blogai nėra, aišku...
Nesuprantu, kam savo gyvenimą gaišti su vyru, kuris net sekso su jumis nenori? Pripažinkit jei ne mums, tai bent sau - jei būtumėt finansiškai saugi, elgtumėtės kitaip.

Mane zavi tokie postai, kai zmones savo garbe, painioja su puikybe. Jus nesuvokiat kas yra nuolankumas, nes kratotes, bijote jo, galvojate, jog tai silpnybes apraiska, jus valdo baime prarasti savo verte, garbe. O ju prarasti neimanoma be paties zmogaus noro, kitas is salies, savo veiksmais, to itakoti negali. Nuolankumas suteikia zmogui pasirinkimo lasive, veikimo erdve, kai jusu puikybe veda, link santykiu kracho. Musu autore budama nuolanki, gali isgelbeti savo seima, visada suspes issituokti, o jus su savo ambicijom ir puikybe, liksite viena, nes sventu zmoniu nera. Siaip, man yra labai idomus zmones, kurie manosi, jog yra sventi ir neklystantis.

Kiekvienam zmogui reikia suteikti sansa, atgailai. Gal kadanors ir kiti suteiks ji jums, kai jus suklysit.

O vyriškis panašus į atgailaujantį? Nes sms parašė?
Labai jūs čia skambiai apie mano puikybę papasakojote - matyt pažįstamos esam asmeniškai? Aiškiaregystės dovana nebus kažkaip su valentininiu brendžiuku susijusi?
Grįžkim prie to - autorė aiškiai parašė, lagaminai jau būtų už durų, jei ji turėtų stabilias pajamas. Taip pat ji bijo likti viena, neturėti su kuo pasikalbėti ir t.t. Neturi kur eiti, neturi pas ką prisiglausti. Man čia kvepia ne išdidumu, ne nuolankumu ir ne dar kuom, o elementariu pasirinkimo laisvės neturėjimu. Tik tiek. Mačiau tokį pavyzdį iš arti - moterį, kuri dar ir du mažus vaikus ant rankų turėjo, tačiau nei darbo, nei padoresnio išsilavinimo, nei tėvų, brolių ar seserų. Tiesa, ten vyras pas kitas greičiausiai nėjo, jis šiaip tyčiodavosi iš tos moterėlės kaip galėjo. Ji irgi išdidžiai visiems pasakodavo, koks jos vyras nepaisant nieko vis dėl to geras, o va likus dviese nekart man ašaras liejo, kad tiesiog neturi pasirinkimo. Štai jums ir "pasirinkimo laisvė" bei "veiksmų erdvė".

Siaip, tai pasvarstymai i jusu mintis. O mintys jusu skolintos? Jei ne, tuomet ir aiskiaregystes nereikia.

O pagal ka jus matuojate atgailos didi, giluma?

Jusu izvalgos, gyvenimo patirtis, kaip ir mano, nera faktas, tad kas mums kvepia, rodos, vaidenasi, zinom ir t.t. nera rodiklis

Siaip, moteris neturi vaiku, tai manyciau, vienas pagrindiniu moteri varzanciu veiksniu. Visa kita, ka isvardino temos autore yra daugiau moralineje, jausenu plotemeje. Nenori drumsti savo artimuju ramybes, laikinais palakstymais is namu, kad neva paaukletu. Iseiti ji turi kur, bet nenori. Ji myli vyra, manau, tai pagrindinis svertas, kuris skatina ja saugoti seima.

.................

Na dabar tai jau tikrai viskas, stalas padengtas, begu lauk

man patiko vienos drauges pasakymas kai vat ir mes sakem gal atleisk jam,sansa duok.. ji pasake (rusakalbe) " ja ne bog,pust on emu prastit"
nevaidinkim melnikaiciu,nepriisimkim roliu,kurios mums nepriklauso.. nors karta saziningos bukim pries save..
liga tai priklausomybe nuo diedo.. liga..sunki.. jei jis noretu iseiti pas kita,tai aliejum apipiltu ta kita,bet ne savo kuileli

ir dar: pirma reik paklaust to vyro,gal jam nereik jos atleidimo,jis dare ko norejo,ko geide ,prie ko cia atleisk jam.. sau atleiskit uz naivuma kai kurios

[quote=Moonte,2012 02 14, 21:51]
Iseiti ji turi kur, bet nenori. Ji myli vyra, manau, tai pagrindinis svertas. pirmajam ar antrajam poste autore labai aiskiai parase- jei ne paskola, jo lagaminai jau stovetu greta duru. iseiti ji, bent jau esamu momentu, neturi kur. mama po operacijos, sesuo nescia. tai ir pasirinko varianta tyleti, kenteti ir laukti. Del kitu, ne del saves. auka. O kad viskas neatrodytu taip apgailetina- atsirado pasiteisinimas- meile. Ir kad paciai butu lengviau visa tai istverti- neigimo pozicija. faktai bado akis ( na dar sakyciau, tas prezikas butu neislukstentas, galima butu pritempti kokia tai pasakiska versija:D , intymios vietos depiliacija staiga, neibis sio nei is to....nuogu moteru foto....Kas yra neistikimybes faktas- pagauti lovoje nuogus ( bet ir tada sakys, ups, dar nebuvau ikises, tai dar nebuvau neistikimas, nesiskaito..Nu ar ne taip ? lytiskai plintanti liga? bet juk uzsikresti galima pritupus ant svetimo klozeto, ar pasinaudojus bendru ranksluosciu pirtyje....)). Zodziu kuo noriubtiketi, tuo ir tikiu. Pradzioj zmogus issilieja, susako aiskiausiai visus argumentus kaip ir kodel negali pakeisti situacijos, veliau pradeda meluoti pati sau ir kitiems...Baime net kalbeti apie tai atima is jos vyro galimybe keistis . jis ir toliau elgsis kaip elgesis, liks nenubaustas ir gyvens sau ne neitardamas, kokias dvasines kancias kencia jo moteris. tikrai kad idealus santykiai, tobula santuoka. ir labai perspektyvi. svarbiausia, visi patenkinti- mama, sesuo, vyras, tik va paciai autorei teks nesti ta kryziu. na bet gal verta, cia jau jai paciai geriau zinot.

klausimas :
o jei Jums taip nutiktų, sau palinkėtumėt eiti / krauti jo lagaminus ? pagalvokime juk lengva postringauti vyk lauk, pamokyk, jei tau to dar nenutiko. O jums lengva būtų nutraukti santykius, lengvai be sąžinės graužimo ? abejoju, manau kad tikrai kai kurios sedėtų ir rimtai pagalvotų. Man ne 21, jau seniai stuktelėjo 30, kaip manote ar tai tas amžius kai dar gali rasti kitą partnerį nepasisant posakio " visi vyrai kaip klozetai- arba užimti arba apšikti". tada man kaip tektų tenkintis meilužės dalia ar vienišės kuri tikėsis rasti princą ?

aš seniai sau pripažinusi, kad jei būčiau bent kiek stabilesnė tada kitaip būtų, dabar svyruoju, po tiltu ar pas draugus aš nenoriu. šiuo metu man teks kentėti , pasirinkimo neturiu, na bet kokiu atveju sukrėtimas jam yra, kad aš kažką įtariu. negaliu įtarti kad pasimatymai vyksta, nes darbas jo rimtas, iš darbo darbo metu išeiti negali, esu išmatavusi laiką kiek užtrunka iki namų, nevėluoja, telefono nerakina, kompiuterio irgi nerakina. tai vat ką galvoti tai laikina ar ne ? tai tik vienkartinis ar ne ? ar tik sms ar tik interneto laiškai ?
neįsivaizuoju kaip galima rėkti jei negaliu įrodyti, prispausdus aiškinasi faktais ir logiškais tikrai, nesuklysta sakydamas perpasakodamas.

Tai kai kurios kai matuojate mano IQ (įvardinsiu tik šypsenėlėmis ) ) pagalvokite ar ką siūlote pačios taip darytumėte ?

p.s.šalyje skyrybų tris kartus daugiau nei santuokų

Sunku,kastone, save itikinti tuom kuom netikit,oij sunku
bet kartokit tai kasdien,po kelis kartus ir gal pavyks