kastone, palaikau tave. Kaip rusai sako: Lamat, ne stroit. Sugriaut galima labai greitai, ir taip kiekvienose santykiuose, galima rasti kabliuka uz kurio uzsikabinsi. Kai buvau jauna ir grazi, tai labai buvau ambicinga. Dabar tik grazi, ir suprantu, kad esam paprasti mirtingi.
Esu pasakojus savo istorija. Pasikartosiu. Mano vyras uzsienietis, bendru vaiku neturim. Gyvenam vyro nuosavam name, jis uzima geras pareigas, ekonomika l.gera. Vyras yra ramiaus budo, l. geras, be zalingu iprociu, ne konfliktinis. Abu esam, jau metuose. Netiketai suzinau, kad turi meiluze. Susikraunu cemodanus per nakti, ir esu pasiryzus iseiti. Turiu kur laikinai, perspektyvoj galiu nusipirkti butuka. Vyras atsipraso, perkalba, sako cia klaida, pats nepastebejau, kaip lengvas flirtas nuvede iki to. Sake sazine griauze, bet isitraukiau i tuos santykius. Kalbejom atvirai, ko viens is kito norim, ar ne geriau mus pasukti skirtingais keliais. Likau. Suveike, kazkokia ambicija. Kodel, del klaidos (kai kas tai priima, kaip asmenini izeidima) as turiu "atiduoti" savo vyra?
Neprisimenu kuri is forumieciu rase: Man, vyro neistikimybe yra ne pirmutinej vietoj zalingu iprociu skalej. Ar kaip ten. Vat ir as atsitraukiau nuo vyro. Pasveriau visus uz ir pries. Leidau jam suprasti, kad jis man svarbus, bet nenoriu jo dalintis su kita. Jei jau kitaip neisena, turim sukti skirtingais keliais. Pakolkas kartu.