Šeimoje du vaikai.Vyresnysis jau didelis ir viska supranta.O mažasis 5 metukų,visada buvo tetuko numylėtinis,kiekvieną vakarą klykdavo iš džiaugsmo ,kai tetis namo gryždavo.Prieš kelias dienas vyras išvažiavo padirbėt svetur.Ilgai kalbėjo su mažuoju,bandė paaiškinti,kad nebus ilgai,kad plauks su laivu toli..........
Aš labai bijojau,kad jis man neduos ramybės ,vis klausinės kada tetis grįš, nes visada taip būdavo,jei darbe užtrukdavo.Bet yra kitaip.Vaikas per tas kelias dienas nei viena kart taip ir nepaklausė apie tetį,išvis nieko.....
Po kelių dienų pertraukos vyras prisijungė per skipe pasikalbėti,mažasis kalbėjo,bet be jokio džiaugsmo akutėse,toks nuleides galva,tarsi bijodamas pažiūrėti į tetį .Negana to ,kai atsisveikinom,vienakart pamojavus ,tetis nepamate ekrane,paprašiau kad dar karta pamojuotų,o jis parodė špyga ir nuėjo.......
Vyrui jaučiu taip skaudu-juk čia jo mažylis.Vaika visą vakarą kalbinau,bandžiau suprast,kas dedas jo galvelėje.O jis tik pasakė,-nu kodėl tiek daug kartų aš turiu atsisveikinti.Atsakymas lyg ir aiškus.Jaučiu,kad jam labai sunkus yra tas išsiskyrimas bet kaip aš galėčiau jam padėti.
Gal kam tap buvo ir kaip pavyko tai išspresti?
Laba, aš auginu sūnelį kuriam 2,8m. Jis kai pamato tėčio foto meta į šoną. Kartais net susierzina kai sakau eik su tėčiu pakūlbėti. Apsimeta kad reikalų turi. tai pažaisti,tai pagerti. Kiek kalbėjausi apie tokius dalykus išmanančiais žmonėmis. Tai aiškina, čia tokia reakcija į įšsiskirima. Ką daryti, recepto nėra. O jei sužinosit pasidalinkit...
Aš dabar neverčių ir nesiūliau jei matau kad jis pradeda užsisklesti savyje. Paaiškinau vyrui situacija, kad vaikas tikrai jo pasiilgo. Bet jis taip išreiškia savo liūdesį.
Mes žiūrim nuotraukas, vaiką teigiamai nuteikia. Jei žinote kada parvažiuos, žymėkite dienas iki grįžimo. Ir mano nuomone nedarykite spaudimo, vyrui ir supratimo. Sekmės Jūsų šeimai
Aš dabar neverčių ir nesiūliau jei matau kad jis pradeda užsisklesti savyje. Paaiškinau vyrui situacija, kad vaikas tikrai jo pasiilgo. Bet jis taip išreiškia savo liūdesį.
Mes žiūrim nuotraukas, vaiką teigiamai nuteikia. Jei žinote kada parvažiuos, žymėkite dienas iki grįžimo. Ir mano nuomone nedarykite spaudimo, vyrui ir supratimo. Sekmės Jūsų šeimai
Taip yra. Vaikui skaudu, pyksta, kad tėčio nėra. Jis mažas vyrukas, o čia dar mojuot po keletą kartų reikia, kodėl tėtė pirmą kart nepamatė? Gal galvoja, kad jis kažkuo kaltas ar pan.
Mano duktė kai per skaipą su tėvu bendrauja tai gėdijasi, nekalba. Po to atrodo net pamiršta, kad skambino... O kai atvažiuoja aplankyt tai manęs gali nebūt. Su tėvu eina, daro, tėvas kelnes užmauna, žaidžia ir pan.
Gal iš tikro nereikėtų reikalaut, kad būtinai ateitų pasikalbėt su tėveliu per internetą, bet būtinai perduot, kad tėtė pasiilgo, ir tikrai gera idėja skaičiuot dienas iki sugrįžimo
Mano duktė kai per skaipą su tėvu bendrauja tai gėdijasi, nekalba. Po to atrodo net pamiršta, kad skambino... O kai atvažiuoja aplankyt tai manęs gali nebūt. Su tėvu eina, daro, tėvas kelnes užmauna, žaidžia ir pan.
Gal iš tikro nereikėtų reikalaut, kad būtinai ateitų pasikalbėt su tėveliu per internetą, bet būtinai perduot, kad tėtė pasiilgo, ir tikrai gera idėja skaičiuot dienas iki sugrįžimo
