QUOTE(Arturas15 @ 2012 04 03, 16:25)
Žiūriu, čia toks labai teigiamas mano įvaizdis susiformavo

. Jei rimtai, norėčiau išdėstyti savo požiūrį į vaikus kelionėse, su kuriuo daug kas turbūt nesutiks. Aš vaikus iki 10 metų vežčiausi tik į poilsines keliones, pvz. į Turkiją "viskas įskaičiuota", arba į tokią kelionę, kaip Astros777 kelionė į Austriją. Pažintinės kelionės su pakankamai dideliu tempu būtų tik nuovargis tiek tėvams, tiek vaikams. Po Europą automobiliu temoje atrodo Kerija jau rašė, kad iš tokių kelionių vaikams lieka nekokie prisiminimai.
Kol vaikai buvo maži, mes išmaišėm visą Lietuvą: Kuršių Neriją, Panemunę, Anykščių kraštą, Žemaitiją. Prieš 4 metus keliaujant į Romą, savo devynmečio mažojo nesivežiau - jam ko gero nebūtų įdomūs Romos griuvėsiai, bažnyčios, Vatikano muziejaus turtai. Net šiemet kelionės po Paryžių metu jam didžiausia atrakcija buvo surasti Mac donaldą (mama netyčia pažadėjo, kad jis galės ten papietauti). Tarp kitko, Paryžiuje jį surado tik trečią dieną - jau galvojome, kad šiame mieste tokios įstaigos uždraustos. Žinoma, jau mačiau domėjimąsį ir Luvro šedevrais, architektūra.
Tad pamatęs turistus su kūdikiais nešynėse kalnuose ar saulės kepinamose didmiesčių aikštėse, pamąstau, kad ko gero tai svarbiau tėveliams: "štai kokie mes!"
Na, tik per daug už tokius žodžius manęs nesmerkit

- aš išdėsčiau savo vyriškai egoistinį požiūrį

. Tarp kitko, dar apie egoizmą - manau, kad retkarčiais tėvai turi skirti laiko tik sau: taip mes su žmona padarėm prieš 3 su pusę metų dviese nuskridę į prieškalėdinį Miuncheną, aplankant Bavarijos pilis. 4 paras po 24 valandas laiką skyrėm tik sau

.
Bet kuriuo atveju vaikus virš 10 metų į keliones visada imti
P R I V A L O M A !
Skaitau, ką parašiau - toks Off Topic gavosi, bet tema mano, tad per daug nepykit.
Tikrai daug kas nesutiks

Man kelionė į Romą su 1,5 m. pypliu liko atminty kaip pati pati pačiausia

Tokio mažo vaiko negalėjau namie palikti dėl kelių priežasčių: (1) maitinau dar savo pienu, (2) močiutė su tokiu mažu nepasilieka ilgiau kaip keliom valandom, o čia ištisa savaitė, (3) lėktuvo bilietas vaikui nemokamas

(4) įspūdį man darė ne tik Roma, nuostabus miestas, bet ir vaiko reakcija į balandžius, į bažnyčias (į jas įėjus jam kažkodėl dažnai norėdavosi šūkauti, gal kad aidas neblogas), į laiptus (jam kažkodėl patiko jais laipioti), į fontanus, į gatvių suvenyrus (iš anksto susitarus tik pažiūrėti, nepirkti

), gyvas skulptūras ir kitus gatvių klounus.... Muziejaus tąkart neaplankėme nė vieno, bet miestą šauniai iššniukštinėjome

Keliauti ilgai automobiliu, jeigu vaikas turi pririštas sėdėti kėdėje, gal ir nelinksma, sutinku (aišku nuo vaiko priklauso), bet galima išsinuomoti kemperį ir vaiko tiesiog nelaikyti pririšto kėdėje - tegu gulinėja, žaidžia sau - tokie namai ant ratų (bent jau į priekį važiuojant, kol neatsibodo) vaikui ne mažesnė atrakcija nei koks žaidimų parkas. Gal kelių eismo taisykles ir pažeidėme, bet gyvi visi likom ir baudos pavyko išvengti.
Sutinku, kad tėvai privalo keliauti ir vieni - bet mūsų šeimoje tai įmanoma tik kai vaikui sukanka maždaug 3 metukai... O ką daryti iki tol, jeigu kelionių alkis nenumalšinamas