QUOTE(naitas @ 2012 07 12, 22:22)
Ach tai kokis šokas buvo tai logopedei ir spec pedagogei vienam asmeny. Baisus šokas. Pradėjo lakstyt po kabinetą, susijaudinus, man tiesiog grasint, kad ji IŠ VISO nedirbs su mano vaiku, kad jeigu atsisakau adaptuotos programos, tai vaikui nepriklauso net logopedo pratybos. Žodžiu, susinervino, kad netenka vieno finansinio vieneto. Ramiai padėjau parašą tada po prašymu - ugdyti pagal BENDRĄJĄ programą, ir taškas. Mokykla tik naudojasi finansais, ir nesuteikia jokio išskirtinumo tokiam vaikui. Tiesa, jis neteks kokių dviejų pamokų per savaitę kaip spec pedagogės pamokų, bet tai aš labai nepergyvenu, nes tos pamokos ir taip vykdavo punktyrais - mat logopedė tai į PPT turi "dokumentus nuvežti", tai "seminaras Vilniuj", tai kokia nors mokyklos šventė. Dabar tikrai gailiuos, kad nesižymėjau, kada buvo logopedo pratybos, o kada dirbo kaip spec pedagogė.
Dar kas man labai nepatinka, tai kad vaiko diagnozė jau paskleista tarp klasės tėvų, nekalbant apie mokyklos mokytojus. Netgi parašiau skundą į Sveikatos ministeriją dėl to, kad poliklinikos privalo į pažymas mokyklai surašyt visas diagnozes. Mokykla gi ne kokia gydymo įstaiga, kam mokytojams diagnozes žinot? Mano išvada tai tik tokia - nurašo vaikus. Mano atvejis labai patogus, nes jau keletą kartų girdėjau iš mokytojos - ko tu nori iš jo? ar ne per daug nori? jis gi autistas.
Galima pagalvot, kad labai didelė autistų specialistė būtų.
Žodžiu, pirmos klasės pabaigoje aš neatlaikiau tos įtampos, ir parodžiau savo "tikrą veidą"

Ir negaliu sau dovanot, kad leidau vaikui suadaptuot programą net į pirmą klasę ateinant. Gi visi ir taip ateina nieko nemokėdami

o dabar ir paskaito žodžiais, ir parašo visai neblogai diktantus. Su matematika prasti popieriai. Bet tai vėl čia gal mano lūkesčiai per dideli.
Sveiki,
aš jau pirmom dienom spec. darželyje iš auklėtojos lūpų išgirdau: ,,Ko Jūs bijot leisti į mokyklą (A.B. - svarsčiau apie tausojantį rėžimą vaikui, pirmą klasę vaikų darželyje, mat emocinė branda, kalbos raida reikalauja atsakingesnio požiūrio į vaiko ugdymą). Taigi",- sako, - gaus adaptuotą programą ir mokysis"
Tai mintyse pagalvojau: ,,Ponia, aš to ir bijau".
Jau į darželį vargais negalais priėmė, nes bijojo poros metų senumo PPT išvadų apie mišrų raidos sutrikimą. Ir tai spec. darželis.
Laimei, grupės logopedė Specialistė iš didžiosios raidės yra. Ji perbraukė auklėtojos nuostatą aiškia išvada - vaikas turi potencialo. Reikia tik jam padėti. Su intelektu viskas tvarkoj. Logopedė pasikausčiusi autizmo klausimais.
Ir auklėtoja stipri, vaikų provokacijos jos negąsdina. Bet vat kad ji tai jau darželyje taikė ,,adaptuotos" programos principus. Visus vaikus mokino kaip priešmokyklinukus, o man namie pasiūlė tai daryti. Tai aš per maždaug 15 dienų su vaiku užbaigiau matematikos pratybas priešmokykliniam amžiui.
O darželio logopedė tai sugeba dirbti su bet kokiu vaiku! Kai ji ruošė vaikus pagal savas pratybų užduotis, viskas buvo paprasta ir aišku. Mano vaikas atliko viską kaip ir kiti vaikai. Kai grįždavo į auklėtojos globą, visi atlikdavo jos užduotis, o mano vaikas eidavo pažaisti, nes pavargo... Nežinau, ar pavargo. bet kartais kildavo įtarimas, kad tai pavyzdys, kaip galima nusiplauti rankas: ,,Tokia diagnozė".
Tačiau Ačiū jai už tai, kad skyrė dėmesį mano vaiko socializacijai. Tai irgi svarbu. Galų gale, tai mokykloje net svarbiau už priešmokyklinio parengimo metu įgytas žinias. Į mokyklą gali ateiti nieko nemokėdamas, bet turėtum būti pasiruošęs dirbti klasėje.
Naito atveju, adaptuota programa patogus dalykas. Su vaiku su adaptuota programa gali dirbti, gali nedirbti, nes rezultatas tieiog nesvarbus.Pasiteisinimas - diagnozė.
Mokykloje daug priklauso nuo pedagogų asmenybės. Jei pedagogas negali iš širdies pasakyti, kaip sakė Alchemie sūnaus mokytoja: ,,Jis kitoks, bet neblogesnis už kitus", nes pati taip nemano, klasiokai ir gal net jų tėvai taip pat to niekada nesupras.
Nieko ypatingo žinoti apie tokius vaikus, kaip mano nereikia. Tereikia akcentuoti ir girti tai, ką jis daro gerai. O kas ne taip, bus pataisyta po to, kai bus pagirta už tai, ką sugeba. Ir net už tai, kad stengiasi ir padaro iki galo (net kai sako, kad nedarys, vis tiek padaro). Tas RAKTAS - PAGIRIMAS.
Jau net prisigalvojau, kad galėtų Lietuvoje būti įteisintas namų mokymas kaip JAV. Gaila tik, kad ne kieviena mama gali sau tai leisti.
Mano vaikas namie išmoko skaityti, rašyti, skaičiuoti. Tam pribrendo. Taigi į mokyklą ėjome pagal bendrą programą. O jei būčiau nieko nedarius

?