Yra trečias - reik patarimų

Sveiki,

turiu seimoje didele problema, kuri grauzia mane is vidaus. Bijau, kad tai neatsilieptu sveikatai, bet kaip bus, taip bus.. Savo zmona myliu be galo. Kartu mes nuo vaikystes, galima sakyti. Santuokoje jau tris metus, pradraugavome gal 12 metu. Turim sunu, kuriam jau tuoj treji.
Situacija sekanti:
Kazkada dirbau su kolega, kuris veliau isvyko uzdarbiauti i uzsieni. Ten sedi jau keleta metu ir grizti nezada. Gimus vaikui (gal zmonai prasidejo depresija, gal as per mazai demesio rodziau), musu darnioje seimoje prasidejo sunkumai.... Isvyko pailset i uzsieni pas drauge, kazkiek laiko praleido pas drauga, apie kuri minejau. Grizo - viskas normaliai. Kaip ir gyvenam toliau. Naturalu, kad atsiradus vaikui, zmonos ir vyro santykiai siek tiek pasikeicia, nelieka tos romantikos, nera kada iseit i spektaklius, teatrus, koncertus ir panasiai. Kazkaip vis reikia buti su vaiku, nes nera kam palikti. Zmona sedejo namie, as dirbau. Gal tai itakojo, kad ji pavargo nuo sedejimo ir sugalvojo antra karta isvaziuoti i uzsieni, tik sikart pas mano drauga. Isleidau, nors skaudu buvo, nes labai mylejau. Ten pabuvo, susipazino su draugo draugais, su kuriais ji patapo gerais draugais. Viskas kaip ir normaliai. Tik grizus namo, pradejo ilgai sedeti prie kompo, eme slapukauti, slepti viska, telefona, kompa ir panasiai. Tai naturalu, kad kilo man itarimu, taciau gyvenom toliau. antra karta grizus, pakeliau namie vejus, parasiau pareiskima skyryboms, taciau apsiraminau, pasikalbejom, atrodo, kad viska issiaiskinom ir gyvenom toliau. Taciau tie pasisedejimai, slapti susirasinejimai vis daznejo ir viena diena, ji pareiske, kad vel isvaziuoja. As pasakiau, kad tai akivaizdu, jog griuna seima, ji pareiske, kad seniai mes ne seima. Pasakiau, kad ko gero atsirado trecias, ji nieko nepasake, zodziu isvaziavo. Grizus jai namo, as virte viriau pykciu, bet susitvardziau, priemiau su gelem, labai graziai elgiausi ir elgiuosi dabar su ja, bandau kalbeti, bet bendros ateities ji nemato. Teigia kad manes nebemyli, nieko nejaucia. Zinau, kad noretu skirtis, bet nedrista, tai jai pasakiau, ji teige, kad kol kas nezino, kas jai yra. Paklausiau apie trecia - tyla ir asaros. Aptikau daug informacijos ir zinau, kad noretu likti su juo uzsienyje, noretu su juo kurti savo ateiti, bet, speju, kad taip pasielgti negali pries tevus, draugus ir panasiai. Elgiuosi su ja tikrai graziai, scenu nekeliu, bet sirdyje jauciu begalini skausma, nes to zmogaus prarasti nenoriu ir labai ja myliu. Nebezinau, kaip elgtis toliau, nenoriu buti ikyrus, nes apie tai jau kalbejom su ja. Seimoje rodos nieko netruksta, viskas yra, bet to, turbut neuztenka.
Patarkit arba parasykit savo nuomones siuo klausimu. Busiu dekingas.

paleisk ją

Skaudu , ar tau tau toks zmogus reikalingas...atsakyk i si klausima sau tik labai saziningai, tu visada ir visur galvosi, ka ji veikia, gal ji jam raso ir prisiekia meile, bei prisimina kaip jiems buvo smagu myletis. Seimos nebus darnios jei tu ja "laikysi". Ji nuolatos galvos apie ji, taves ar tai neskaudins?

baisiai sunku,nes beprotiskai myliu. Nenoriu, bet paleisiu, jei to nores.... per prievarta meiles nebus....
Papildyta:



as dabar apie tai galvoju nuolatos..... Nemeluosiu.... Atvirai pasakysiu, netikejau, kad tarp ju gali butu kazkas daugiau, bet paskutiniu metu matau, kad klystu....
Velnias, kad zinotumet, ka jauciu..... Del mylejimosi - dar nesu tuo tikras, nors negalizinot... tokiu minciu yra.... Bet i dusia neilisi, kaip sakoma..... pati neprisipazins gi, jei taip ir buvo..... Tiek metu pragyvenom - buvo gerai, staiga - viskas dingsta.... ziauru ir nesuvokiu del ko.... dabar stengiusoi buti salia kuo daugiau, rodau demesi... Zodziu, dabar elgiuosi taip, kad jei ivyktu taip, jog mes issiskirtume, as buciau ramus, jog viska padariau....
Tik nezinau, ar jam kazka sakyt ar ne....

paleisti kita zmogu, kai ji labai myli, beprotiskai sunku...tik draskaisi pats ir ja draskai...paleisk ja, paciam palengves, pamatysi...nes gyventi nezinioje ir but draskomam, tikrai ne iseitis...gal pagyvenkite kuri laika atskirai, gal ji tada susitvarkytu pati su savimi, o ir paciam gal tada butu lengviau priimti sprendima...
zinau ka dabar jauti, pazistamas jausmas...nezinia zudo...

Kazkas cia ne taip Kur buna vaikas, kai ji vazineja i uzsieni ? Ir romantiskai sugeba praleisti laika ? Ar jus ziurite vaika tuo metu? ir leidziate zmonai "ilsetis"??? Kazkoks skudurinis bedulis, o ne vyras Isleidzia, duoda babkiu, paskui priima su gelem nusidulkinusia Valosi i jus kojeles, o jus dar paslaugiai pasitiesiat. Nemyli ji jusu - duokit jai laisve, gerus alimentus ir sekanti kart tegu vezasi vaika i uzsieni - greit visa romantika isgaruos

Tai jau tikrai. Į teatrą nueit, kartu dviese pabūt laiko vis neatsiranda, o po užsienius trankytis tai gali.

tame ir esme, kad isvaizuoja ji vena, vaikas lieka su manim.... ir taip ne syki jau buvo.... Grubiai pasakei, bet teisingai... Aciu..... Tiesiog as jai suteikiu visiska laisve gyvent, nes pasitikiu..... cia ir yra mano klaidos..... Kazkaip kaltinu tik save, kad daug klaidu padariau iki siol... bet pats kaltas... is klaidu mokomes, kaip sakoma.... Tiesiog jai sunku, ji motyvuoja, kad nori pailset, nes pavargo.... Maniau, kad po antro karto viskas baigsis, bet buvo trecias vaziavimas... Manau, kad bus ir ketvirtas..... Kalbejom grize atvirai... tyla... nors viskas akivaizdu...
Per minkstas as su ja... sutinku.... bet beprotiskai myliu...

Kaip galima išleisti savo moterį pas svetimą diedą?

O kodėl negalėjot auklės pasisamdyt? Pailsėtų ne tik žmona, bet ir jūs kartu pabūtumėt. Nebūtinai kasdien, galima porą vakarų savaitėj. Nereiktų lakstyt net į užsienį nuo vaiko ir vyro pailsėt.

Leiskit paklausti , nuo ko jai sunku ? Ar nuo ne per gero gyvenimo ?

matai, cia ne taip paprasta viskas.... Tas zmogelis buvo mano kolega ir tikrai niekad netikejau, kad tarp ju gali kazkas buti.... Tiesiog mes visi su juo draugavom seniai ir man nekilo itarimu.... Jis buvo kaip brolis man, sakysim taip... ir visi santykiai buvo draugiski tiek tarp manes ir tarp jo, itarimu jokiu neturejau tirkai....Po antro vaziavimo, jau viskas pasikeite, bet takart as tikrai buvau per geras ir nusileidau..... grizo namo zmona, dabar +- viskas normaliai, bet tu "senuju" graziuju santykiu nera.... sirdis draskoma abejoniu, nes labai nenoriu paleisti zmogaus.... Matai, ji planavo viska grizus, (pries koki menesi), gal tikejosi skandalo namie, kad galetu pasakyt, o as tos rpgos nesuteikiau.. tai jei velniskai sunku.. aisku viskas anksciau ar veliau paaiskes, bet norisi, kad zmogus susiprastu kad negraziai elgiasi ir pats prisipazintu kaip kas yra... to is jos nera.... Del sexo ar meiles, kol kas nemanau, kad galejo taip but... jai tiesiog ikyrejo buvimas su manimi, gal norisi permainu, norisi naujoviu, tai ir iesko kazko geriau.. duok Dieve, kad surastu, tikrai nestosiu skersai kelio, ta jai pasakiau.... lai pamasto... duosiu laiko.... vistiek pasakys kazkada tiesa....

O ji su vaikučiu išvažiuodavo?

kalė jūsų žmona, ne kitaip. Lengviausia nuo vieno prie kito diedo lakstyt "laimės" ir patogumo ieškant.