QUOTE(Toozikas @ 2011 12 14, 19:26)
Patikėk manim kaip neįmanoma būtų tau su ja gyventi. Jau anksčiau rašiau, kad pas mane yra buvusi panaši situacija. Taip aš irgi pats kaltas buvau, kad ji užmezgė romaną su kitu (beje irgi pažįstamas mano buvo, na bet ne draugas). Irgi akis išdegęs lėkiau paskui, ir prašiau galvoti ką daro, šeima ir t.t Grįžo. Na gal mėnesį viskas buvo labai gražu, kažkaip negalvojau nieko, tiesiog džiaugiausi, kad mes visi vėl šeima. Po mėnesio kažkur supratau, kad aš negaliu jai atleisti, net nesigilinau ar ji man gali atleisti už tai ką aš padariau, bet aš pats negalėjau. Mane visa tai varė iš proto, žinučių tikrinimai, visokie atsiskaitymai kur, pas ką, su kuo ir t.t Supratau, kad nieko gero iš to nebus ir paleidau ją likimo valiai. Nors svaigau kaip viskas bus gražu.... Tai va situacija ir pas jus tokia, tik dabar labai gražiai viskas atrodo, jeigu susitaikytumėte. O iš tikro nė velnio nekvepia čia gražumu.
Gerai čia vienas rašė, Kedrinis berods nick'as. Turbūt pirma meilė, todėl ir sunku taip paleisti. Tas baimės jausmas, kad prapulsite... Patikėkit manim, viskas bus atvirkščiai negu galvojat. Viskas bus tik geriau
Viską iš patirties sakau
Stiprybės tau nepasiduoti savo jausmas, vadovaukis protu. Sėkmės.
Gerai čia vienas rašė, Kedrinis berods nick'as. Turbūt pirma meilė, todėl ir sunku taip paleisti. Tas baimės jausmas, kad prapulsite... Patikėkit manim, viskas bus atvirkščiai negu galvojat. Viskas bus tik geriau


Taip, meile pirma tokia. Nuo vaikystes mes kartu, galima sakyt... Tiek metu isdraugavom, visko buvo, bet vedybos - dziaugesi be galo, gime vaikas ir, se tau, dovanele... Esme, kad as tikrai nebijau priimti tokio sprendimo, tiesiog as naiviai vis tikejau, kad viskas bus gerai... Matau, kad taskas. Viskas. Paleidziu ja gyvenimui.. Graziam gyvenimui... O pats nebijau pradet visko is pradziu, nes gyvenime patyriau nemazai netekciu, su tuo susitaikau ir judu toliau... aisku, laiko reikes, kad uzsigydyt zaizdas, bet viskas praeis....