Yra trečias - reik patarimų

del 1 ir 2 - nieko nerasysiu.
del 3. kaip tik priesingai, kaltinu tik save del visko... tik save..... Na del zmonos - velniskai stipriai ja myliu, ji tai zino.... Vienintelis toks zmogus bus (arba buvo)mano gyvenime, kuri taip mylejau tik nemokejau issaugot.... Kito tokio tikrai nebus.... Man kito ir nereikia... Gyvensiu, kazkaip gyvensiu... As nesu geras... Geras zmogus issaugo seima, myli ir ir yra mylimas, pas mane taip nera... labai liudna del to.... Del zmonos, as jai palinkejau tik laimes ir sekmes tolimesniame gyvenime.... Be jokiu pasaipu.. Nuosirdziai...
Kelio atgal nera, reikia ziureti i prieki.....

Matote, Geforce, be reikalo dabar save kankinate ir baud=iate. Išsaugoti galima tik tą, kuris nori būti išsaugotas. Jūsų žmona, dėja to nebenorėjo. Ir dėl to nei jūs, nei žmona blogais žmonėmis netampate. Ir nebūtinai geras žmogus myli ir yra mylimas. o laimė ir meilė ateis ir į jūsų kiemą, ne šiandien, ne ryt, bet ateis kai mažiausiai jos lauksite ir tikėsitės. O dabar gyvenkit, liūdėkite, džiaukitės ir vėl liūdėkit.. Viskas praeina ir netgi tai..

1. jei net JUS nezinote kas yra pagarba sau, tai as patyliu
2. o kas sake, kad negalima, tiesiog normalioje seimoje neturetu taip buti. Ir normaliuose santykiuose as net nenoreciau atostogauti, juk nieko nera maloniau kaip atostogauti su antraja puse, o autoriaus zmona tai ir dare
3. Naikinti? apie ka jus cia?
Papildyta:


prasideda, jei neturite ka parasyti, tai ir nerasykite!!!

Aš žinau kada gerbiu save. Bet iš kur man žinoti, ar jūs save grbiate? Gal yra nerašytos taisyklės?
Kas yra normali šeima? Ir kur nurodyta, kaip turėtų ir neturėtų būti? Ar viskas dėl to "aš net nenorėčiau"? O Jei kitas labai net norėtų?

Tai tik vien garsus sukiai, o pagristi savo teiginius nesugebat?

1. As puikiai zinau kas yra pagarba sau, del to niekada nekontroliuoju artimu zmoniu, nelendu i ju korepsondencija, netikrinu telefonus, nepavydziu kai bendrauja su kitom moterimis, savigarba neleidzia virsti paranojike. Lygiai taip pat, gerbdama savo isitikinimus, vertybes, nelaigau po svetimas lovas, nes suvokiu, jog tie veiksmai yra visu pirma nepagarba sau, o ne kitam zmogui jis neatsakingas uz mano veiksmus.

2. O kas yra aplamai norma? Kaip jau rase MK, kas yra normali seima? Normalus santykiai?

Moteris atostogaujanti be vyro, ir ka dabar, jos seima nenormali, ar santykiai nenormalus, ar pati del to tampa nenormalia?
O paranojikai yra normalus, kurie visur mato neistikimybe?

3. Apie ta pati, apie ta pati... Man keista, kad kalte vercia draugams, susitikimams su draugais. Tai infantilumo pozymis. Jei kazkokia mulke susitikusi su draugu bendrauja su juo intymiai, padorus zmones jau su draugais negali susitikti be prievaizdo?

Manyciau, kad nenormalu nepasitiketi "savo" zmogumi. Kodel "savo" o gi todel kad jis nera musu nuosavybe.

Papildyta:


Va butent, tiesiog susitiko vienas kitam neskirti zmones. Vienas myli, o kitas leidziasi save myleti.

Tai gyvenimo pamoka, taip, skaudi, taip, atnesanti nusivilima, bet... Kas nesidaro viskas i gera, dziaukites kol esate jaunas, visas gyvenimas jums pries akis, surasite mylincia moteri, kuri mokes ivertinti jusu gebejima myleti.

Siaip, as labai zaviuosi jumis, jus esate labai stiprus, ne kiekivenas siais laikais isdrista myleti, del meles aukotis, branginti ja. Zmogiskai gaila, kad jusu zmona nesugebejo tai ivertinti. Bet tai gi jos problemos, ne jusu. Ateis laikas, ir jus vel mylesite, labai tikiuosi, busite mylimas, bet svarbiausia, nebijokite myleti, na nevisos moterys yra kales, negebancios vertinti tai ka jus gebate duoti.

(Esu isitikinusi, kad nemaza dalis, tema skaitanciu moteru, viduje noretu, kad ju vyrai del ju stengtusi taip kaip jus).

tap kaip myliu ir ka jauciu savo zmonai - tikrai zinau, kad neikada tokiu jausmu nejausiu niekam. esu tuo tikras.... Pasiryzes esu del jos aukotis, mane nerupi, ka kiti apie mane galvoja, del jos as padaryciau viska, kad tik issaugociau seima... deja, ne viskas priklauso nuo manes. Nenoriu, kad smerktumete ja ar draugus. As ju nesmerkiu ir kaltu neieskau.. Nera prasmes... Tiesiog kartoju - nesugebejau myleti.... uz tai sau atleisti niekada negalesiu... sakau atvirai ir nuosirdziai.... visai nerupi, koks as atrodau - skystas ar minkstakunis ir panasiai... Ji man gyvenime yra VISKAS....

Na nebuk toks tikras, dar nezinai kas tave laukia ateityje. Gal cia buvo tik repeticijos, dar surasi savo didziaja meile. Meiles atmainu yra daug. Gal nebus ji tokia kokia buvo, bet, patikek manimi, jei ji bus kitokesne ji nebus prastesne.

Suprantu, jaunatviskas maksimalizmas, noras idealizuoti. O tau neatrodo, kad brangini ne kiek zmona, kiek ta jausma, ta dvasini pakylejima? Mes zmones kartais tai painiojame.

Ir vel, NESUGEBEJAU MYLETI". O jei rimtai, niekas is musu nezino, kaip reikia myleti. Niekas. Todel labai daug meiles kaip tokios apibrezimu. Kiekvienas ir as tame tarpe, nes esu tik zmogus, galvoja va as tai zinau kaip myleti, bet biesas zino, ar tikrai tai ka jauciu yra meile, o gal tai tik prisirisimas, o gal tai net savos rusies priklausomybe, o gal tik draugyste. Is to ka skaitau, manau, kad yra atvirksciai, ji nesugebejo tave myleti.

Suprantu, kad siuo metu tau sunku, nes arteja dideles sventes. Noriu patarti jei turi galimybe, isvaziuok kur nors. Taip tyliai niekam nieko nesakyk, lai jie pasijaudina, o tu vienumoje pagalvok ko noretum, kaip gyvensi toliau. Tau reikia pakeisti aplinka, esi uzsiciklines.

Atleisk, kad tujinu

Bus ta meilė. Bus

del tujinimu - viskas ok, as dar nesu toks senas. Man ir nelabai patinka, tiesa pasakius, kai i mane kreipiasi JUS.
Tiesiog dabar esu gilioj depresijoj... Ziauru + dar didziausios metu sventes arteja.... Sunku, ne tas zodis..... Taip laukdavau siu svenciu, dabar visiskai nieko nenoriu... Nieko - absoliuciai nieko... viskas neidomu pasidare... griuva visas mano gyvenimas dabar... stipriai....
skaudziausia, kad viska sugadinau as.. is tiesu... dabar tai matau... pareinu namo, pamatau ja - akys nusvinta... norisi apkabinti, prisiglausti, pabuciuoti, kaip seniau....
laikas man dabar skaiciuojasi atgal... tarsi smelio laikrodis, kuris tuoj tuoj istustes.... Pradedu galvoti taip, kad lieka vis maziau ir maziau laiko,kol liksiu vienas.... suprantu, kad tai blogai, bet kol kas nieko negaliu sau padaryti.... nieko....

Isgyvensit
nieko nevyksta siaip sau-atminkit tai.. po situ ivykiu keisis ir jusu ir jos gyvenimai ir dar kitu zmoniu.. viskas turi savo plana
nenorit nieko ir nereikia,siuo metu tai normali busena.. juk "laidojate" savo meile ..
o visa kita ateis su laiku..

o kaip zmonos planai? leks pas meile nauja ar kaip?

nenoriu daugiau apie ja rasyti... Jos gyvenimas, lai gyvena kaip ji nori.. galu gale, tai ne mano reikalas.....

Tiesiog as zinau, kad ja visada mylesiu ir tiek.... Ji puikus zmogus.... puikus...

nieko jus nezinot..zinot tik tiek ,kiek sekunde truko pries tai pagalvojant o kitai sekundei jusu zinojimas visiskai neegzistuoja..

o kad ji puiki as neabejoju ir puikiai tvarkosi savo gyvenima neaukoja saves gyvenimui su nemylymu vyru del seimos ir vaiku,o gyvena sau..
saunuole