Sveikos

as va ka tik baigiau skaityt knyga Stebuklas Anduose, ir kol dar sviezi ispudziai, parasysiu kaip man ji patiko.. pradesiu nuo to, kad is sios knygos labai kazko daug nesitikejau.. megstu tokio tipo istorijas, esu macius n filmu, ir nesitikejau, kad si knyga bus kazkuom isskirtine.. BET.. jis taip itrauke, kad negalejau sustot skaityt ir jei buciau turejus daugiau, laiko buciau surijus per diena.. tai tikra istorija apie sportininkus, kurie skrido i cile, i varzybas per kalnus.. ir ju lektuvas nukrito.. labai nesismulkinsiu, nes jei dar kas neskaite, tai nebus idomu zinant visas detales..pasakysiu tik viena, si knyga turbut antra, po Dedes Tomo trobeles, kuri mane taip paliete.. tiksliau isgyvenau kiekviena akimirka atrodo kartu.. taip sunku vietomis buvo skaityt, kosmaras kazkoks..paskaitai tokia istorija, ir zmogus eilini kart supranti-koks trapus gyvenimas ir kokie mes laimingi, kad turim galimybe ji gyventi.. as tik vieno niekaip negaliu suprast: koks zmogus stiprus sutverimas, kad tiek iskesti..man tai nesuvokiama..netelpa galvon. Ar as sugebeciau valgyti zuvusiuju draugu kunus, kad isgyvenciau, ar sugebeciau nepasiduoti depresijai, supratus, kad esam ikalinti kalnuose ir niekas musu nebeiesko.. nezinau, turbut kad nea.. Aisku, gal kai kurios detales pagrazintos, kad butu idomiau skaityt ir t.t bet man nesvarbu.. as nesigilinu. Esme ta, kad man si knyga tikrai daug dave. Ir kam gyvenimo dziaugsmas yra prisnudes siuo metu, manau si knyga ji prikels. REKOMENDUOJU. Bet kaip dazniausia buna, paskaicius tokius atsiliepius tikimasi labai daug, todel is anksto sorry, jei kazkas nusivils.. man ji labai patiko, ateityje skaitysiu vel ir vel.. kad suvokciau, koks gyvenimas vis del to brangus