Šiuo metu skaitau
Algimanto Čekuolio "Vyriškus žaidimus". Pasakojimai iš jo kelionių bei draugų, pažįstamų nuotykiai ir patyrimai svetimose šalyse - dar įdomi detalė, kad kaip tuo metu vadintų "tarybinių" gyvenimas ir tam tikri politiniai niuansai bandant prasimušti "po saule" ieškant darbo ir kitaip atrandant save tame "kitame" pasaulyje. Daug pasakojimų, nutikimų, įdomių įžvalgų ir pastebėjimų pagal išmintingąjį autorių. Įdomus, savitas, žurnalistinis rašymo stilius. Taikliai ir originaliai panaudojami žodžiai ir tam tikri apibūdinimai. Man lengvai skaitoma knyga ir nebedaug liko. Mintis - kad kiekvienas turime būti kovotojai ir siekėjai savų tikslų kad ir kaip sunku ar kartais ir neįmanoma atrodytų - ir be savų palaikymo ir rankos, gero žodžio. Visi turime kovoti ir stengtis, nepalūžti, nes toks šiuolaikinis negailestingas pasaulis su savomis taisyklėmis - jei pats nepasistiebsi auksčiau, tau nukirs galvą. Taip pat išryškinamas asmenybės brendimas ir augimas per naujus potyrius ir užsigrūdinimą. Bent aš taip supratau. Žinoma, yra ir daug kitų minčių.

Dar ir čia "atnešu" atsiliepimą

Man paskutinė skaityta įstrigusi ir kurią norėčiau "kartoti" yra
Algimanto Čekuolio "Popietė su Algimantu Čekuoliu" knyga. Paprastu, bet išmintingu stiliumi parašyta jo laidų santrauka. Temos pačios įvairiausios : nuo įtampos tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, britiško gyvenimo ypatumai, priespauda Kuboje, kinų meilė žemei ir sodininkystė netoli Sibiro bei vyrų ir moterų santykių specifikos ypatumai ir daaugelis kitų. Žodžiu, gyvenimas ir pasaulis . Čekuolis išmintingas ir gyvenimo matęs, savo noru daug patyręs žmogus labai preciziškai ir tinkamais žodžiais, bei įdomia pasakojimo maniera dalinasi sava realia patirtimi. Knygą tiesiog prarijau . Tai ne romanas, o realūs tautiečio, sovietiniais metais dirbusio jūrininku - tam kad pamatytų pasaulį už "uždangos", išgyvenimai ir protingai pateikti patyrimai apie mus supantį labai įdomų ir įvairų pasaulį, kuriame pilna visko : tiek gero, tiek blogo, tiek sumaišties, tiek chaoso, tiek ramybės ir harmonijos, nesantaikos, politinių nesutarimų ir kiekvieno iš mūsų mažo vidinio pasaulėlio, ambicijų ir norų. Perskaičius knygą "praplatėjo" akiratis ir tapo lengviau suprasti kitus žmones, vykstančius įvykius, atsirado didesnis jautrumas supančiai aplinkai bei tolerancija - tai didžiausia dovana ir, manyčiau, knygos misija pasiekta.