QUOTE(Eugi @ 2012 05 02, 13:18)
Kieno troskimas buti Dievais tegu ir bando troksti toliau.
Kam trukumas logikos tam trukumas.
Kam Dievas atskiras asmuo o kam jis pats toks, irgi Laisva valia.
Cia ka isvardinote yra zmoguas pasirinikimas ka jis nori ta ir galvoja, taip ir gyvena, ta ir daro.Ar tai Dieviska? cia jau kitas klausimas..
Skolos tai vadinamos - buve poelgiai ir veiksmai, kurie buvo nedieviski ir nedori ar net prazutingi kitems, tad reika atstatyti balansa ir pusiausvyra, suprasti kodel ir del ko taip elgetes, atsiprasyti ir atleisti. cia trumpai..
Galetume jeigu jusm tikrai idomu, paskaitineti kad ir mano SM pranesimus, viskas jums taptu aisku apie ka kalbam.
aciu.
Tai kad viskas labai aisku ir neskaitinejat apie ka tamsta cia kalbat.
Yra taip kaip ir sakot, tiek apie laisva valia tiek ir apie visa kita...hahaha nes tamsta taip sakot...
Papildyta:
QUOTE(stouny @ 2012 05 03, 16:34)
Pagal mane tai žmogus gyvena ne tam kad atidavinėtų skolas, į kurias pats įklimpo, ar į kurias jį įklampino. (Aišku, jeigu skolingas, turėsi mokėti - visatos dėsnis. Bet yra ir išėjimų).
Kitaip išeina tas pats kas dabartinė ekonomika: iš pradžių prisiskolina būstui įsigyti ar kt., o paskui visą gyvenimą atidavinėja, atidirbinėja
Skolų yra, be abejo: saulės šviesa, lietus ir žemė, gamta duoda maistą - už tai mes skolingi. Anksčiau gyvenę žmonės perdavė tam tikrą žinojimą - vėl skolingi. Tėvai suteikė fizinį kūną ir gyvenimo pradžią - esam skolingi. Ir t.t. Karminė apyskaita - už blogus darbus reiks atkentėti, už gerus - ir gerą atlygį reiks priimti šioje visatoje, tai vėl savotiškos pinklės.
Aukščiausiajai Būties Asmenybei už viską - irgi skolingi. Šitą vieną skolą atidavus pagrindiniam "kreditoriui", atiduodamos visos skolos. Bet Jis ne toks kaip kiti kreditoriai, nei šykštus, nei ko stokojantis, nei ko reikalaujantis. Be to, ką Jam atiduoti, jeigu viskas Jam ir taip priklauso, įskaitant mus pačius?
Egzistencija skirta džiaugtis. Egoistiškai džiaugtis neišeis, kuo įsitikinome šiame gyvenime patirdami visas nepabaigiamas problemas ir kliūtis džiaugtis, (lietuviškai

) stenėdami ir dejuodami nuo gyvenimo vargų. Vadinasi, tikras netrikdomas džiaugsmas kyla veikiant kitaip, kitais principais. Laisvanoriškai, iš natūralaus įkvėpimo teikiant džiaugsmą Aukščiausiajam, iš kurio visa kyla, apie kurį visa sukasi.
Tokia yra religijos žinia: "meskit skolų naštą, kurią jums užkrovė tarnystė Mamonai, gaudykit Viešpaties numestą virvę ir lipkit iš pelkės į kurią įklimpot."
Ar kas gali būti laimingas tarnaudamas Mamonai?
ir ima aisketi, kad nesvarbu kaip, uz ka ir kiek giliai!
SVARBU, jog LIPAM

ir kaip ta darom jau yra asmeniska, ka ne visi cia rasantys pajegia suvokti...
dar prisiminaiu "pasakyma" : jei ne su manimi, tai pries mane... taip ir pakvipo akmens amziumi