QUOTE(rausva debesele @ 2012 05 07, 18:53)
Manau kad apie paprastuma teiginys galioja kone visoms didziosioms tiesoms, visgi buvimas reikalauja tikro suvokimo, dvasines brandos, patirties. Tiesiog buti paciam Dievui, ir tiesiog buti zmogui yra tikrai ne vienodai paprasta. Taigi as kalbejau is zmogiskosios perspektyvos. O apie prisirisimus prideciau kad buti zmogui trukdo ne tik jie, bet ir suzeidimai, nuodemes padariniai ir t.t. Dargi laikausi nuomones, kad kaip ir zmogus yra slepinys, taip ir jo egzistencija, liks mums iki galo nepazini siapusybeje, net ir suvokus ir patirtimi igavus supratima apie zmogaus gyvenimo prasme ir t.t.
Apie psichikos sutrikimus beje neseniai skaiciau puikia knyga, manau daug kam zinoma, vadinasi "Nepramintuoju taku", autorius Scott Peck, psichiatras. Ten viena pirmuju ir pagrindiniu pateikiamu psichiniu susirgimu priezasciu (neprigimtiniu traumu zinoma), ivardijama teisetos kancios vengimas.
Nesupratau ka parasiusi apie paprastuma...
Neaisku taip pat kas yra "tikras suvokimas" ir dvasine branda...
Taipogi nesuprantu sakinio
"tiesiog buti paciam Dievui" ar turima galvoje "buti" kaip tarnyste?
Tada iseitu jog buti zmoguimi ir tarnauti Dievui tiesiog "bunant"..."yra ne vienodai paprasta"- ar jus sakot, jog buti/tarnauti Dievui ir buti paprasciausiai zmogumi yra sudetinga? Busiu dekinga jei skalndziau parasysit tai ka galvojat
Dekinga ML
QUOTE
Sventumas apibreziamas pagal zmogaus santyki su Dievu. Visai paprastai kalbant.
Perskaiciusi temos pavadinima "Mano asmeninis Dievas" bandau suvesti galus ir suvokti kaip nutiko, jog kalba ima suktis apie sventuosius, juolab jog teiginys yra "sventumas apibreziamas pagal zmogaus santyki su DIEVU"
su kuo tikrai negaliu sutikti, bet ir gincytis nesigincysiu

Lauksiu pasisakymu bei minciu