QUOTE(Perkune @ 2011 05 30, 12:11)
Patikėkit, visiškai jus suprantu, mano tėvą (viena iš ligų irgi Alzheimeris buvo)motina slaugė taip apie 7 metus. Tačiau su tais slaugos namais, bent jau mūsų rajone, tai nebent numirti atiduoti...
Susidūrėte su šia problema. Alzheimerio liga labai klastinga ir negailestinga aplinkiniams. O kaip jautėsi Jūsų mama, slaugydama sergantį tėvą namuose visus tuos 7 metus? Ar jai užteko jėgų atlaikyti?

Ar turėjo pagalbos iš šalies? Ji turėjo turbūt taip pat aukoti visą savo laiką? Juk priežiūra šiai ligai nuolatos 24 val. per parą. Ar Jūsų mama tebeslaugo savo vyrą ar jau nebe? O kuriame rajone tie slaugos namai, kuriais nepasitikite?
Jei pasigilinti į šią ligą, tai viena iš baisiausių ligų, kai palaipsniui atrofuojasi smegenų ląstelės, vadinamos niauronais.
Labiausiai trukdantis ligos simptomas yra trumpalaikės atminties praradimas (amnezija) nedidelis, smulkus užmaršumas, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu,

daugiau pasireiškiančiu ligos progresavimu. Vėliau atsirandantis kognityvinių gebėjimų pablogėjimas apima kalbos sritį (afazija), sugebėjimą atlikti tikslius judesius (apraksija), atpažinimą (agnozija). Ši liga nutraukia ryšius tarp priekinės ir galinės smegenų skilčių bei galūnių sistemos.
Tačiau ši liga kaip ir visos kitos skirstomos į vidutinio sunkumo ir sunkius atvejus, tuomet jau artimiesiems, prižiūrinties tokį ligonį, be galo sunku. Todėl, mano manymu, slaugos namuose yra geresnė priežiūra nei namuose, nes yra besikeičiantis personalas. O namuose vien meilės neužtenka, reikia ir sveikatos tokiai priežiūrai turėti. Todėl, dar vis svarstau galimybę, kaip savo mamą įkalbėti atiduoti senelę į slaugos namus, kuriuose ją lankytume. Tik norisi išrinkti pačius geriausius.