Sveikos
prisiminiau, kaip palydimi senieji metai Eche:
"Likus tuzinui kitam dienų iki metų pabaigos, piliečiai pradeda įsisąmoninti, kad gyvenimas trumpas... Ir mėgina atlikti viską, ko neprisirengė per praėjusias du šimtus aštuoniasdešimt aštuonias dienas. Įvykdyti kam nors arba pačiam sau duotus pažadus, apmokėti sąskaitas, atsiimti, kas priklauso, ir netgi savanoriškai pulti į visų galimų nemalonumų glėbį, kad jie neaptemdytų šviesaus gyvenimo, kuris atseit prasidės, kai tik baigsis "šie baisūs metai".
O mane kol kas graužia perskaitytos, bet neaprašytos knygos
QUOTE(agnuzeb @ 2011 12 15, 22:14)
Ir as, ir as

Man kai Panorama panosej, butu nuodeme neuzsukti
O, mūsų gretos didėja
Žodžiu, visai nebepamenu, kurias knygas jau esu aprašiusi, okurių ne

Gal ką ir praleisiu, bet geriau praleisti negu pasikartoti
Stieg Larsson Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą - man labai patiko. Gal todėl, kad po antrosios knygos gavosi ilgoka pertrauka ir knygą į rankas paėmiau su džiaugsmu ir nekantrumu

Kaip ten bebūtų, nebuvo man ji nei per ilga, nei ištęsta, tik blogiukai nervino, nes visa širdimi sirgau už Lisbetą. labai patiko, kaip Larsonas sudėliojo knygą, kad paslaptys aiškėjo po truputį, kad su pagrindine Lisbetos istorija maišėsi ir kitos linijos. Ech, kaip smalsu, ką dar būtų sugalvojęs autorius.
Becca Fitzpatrick "Crescendo" - suvokiu, kad yra žmonių, kuriems nepatinka vampyrai

O aš matyt, būsiu iš tų, kuriems nepatinka nefilimai. Na, nelimpa man knygos su jais. O gal tiesiog į rankas nepapuolė gera knyga šia tema. Na, o "Crescendo" yra ciklo "Puolęs angelas" antra dalis. Tiesiog... nuobodoka.
Tess Gerritsen "Dvynės" - pati istorija, kaip ir visos kitos Gerritsen istorijos, papasakota meistriškai. Yra įtampos, intrigos, painių klausimų, paslapčių, na, žodžiu, visko užtenka, neatsikvepi, kol knygos neužverti, bet pati pabaiga ir knygos idėja mane ... šokiravo... tiesiog net ir dabar, kai prisimenu, kuo viskas baigėsi, ant širdies pasidaro negera. Kaip taip? kankinimus suprantu labiau
Laura Walden Didžiųjų geizerių slėnyje - tos pačios autorės "Maorės prakeiksmas" man patiko labiau. Didžiųjų geizerių slėnyje pasirodė tokia, na, skystoka, ištempta, pritempta, nuobodoka. Žodžiu, šiai knygai apibūdinti, mano nuomone, tinka būdvardžiai su priesaga -ok
Michael Grant "Išnykę" ir "Alkis" - realybė, kurioje išnyksta visi vyresni nei 14 metų. Kaip išgyvens vaikai? Ypač, kai nėra ryšio su aplinkiniu pasauliu, o kai kurie iš jų mutuoja. Idėja puiki, o va išdėstymas... Kartais trūksta logikos, nuoseklumo, o kartais norėjosi tiesiog praversti puslapius. šiek tiek ištempta, bet skaitomos, skaitomos.
Sandra Brown "Liudytoja" - tokia biškį... na, gal net labai neįtikėtina, net ir Sandrai Brown. kita vertus, kažko panašaus ir tikėjausi. Ir gavau
Sofie Cramer "Žinutė tau" - o va šita patiko

Romantiška meilės, įsimylėjimo istorija. Po vaikino mirties Klara jam rašo žinutes, kurias gauna kitas žmogus. Gražu ir jausminga, bet ne per saldu.
Scott Westerfeld Gražūs. Pažink savo veidą - tokia visai paaugliška knyga, bet ją skaitydama ir aš norėjau būti

"burbulinga". Lauksiu tęsinio.
Suzanne Collins "Liepsnojantis įtūžis" - oi, dar viena istorija pasibaigė. Nebloga istorija.
Andrea Camilleri "Smuiko balsas" - kaip ir "Terakotinis šuo", skani knyga, kur maistas labai svarbus, ir patiekalai parašomi, ir komisaras vis sprendžia, kur jam pietauti. O ir detektyvinė linija įdomi. Skaityti Camilleri tiesiog malonumas
Tess Gerritsen "Pažadėk, kad grįši" - tiesiog trumpai, geriau jau tegul ji rašo trilerius