Knygų skaitytojų klubas, 79 tema

Aš trumpai : perskaičiau 52 knygas.

Metų autorius: A. Paasilinna

Įdomiausias detektyvas: J.Ch.Grange "Miserere"

Metų lietuviška: E. Kurklietytė "Šešėlių verpėja. Laukinės Todės istorija"

Metų įsimintiniausios (atsitiktine tvarka):
D. Keyes "Gėlės Aldžernonui"
J. Bjorneboe "Jūnas"
M. Haddon "Tas keistas nutikimas šuniui naktį"
I. Banks "Širšių fabrikas"

Skaičiau jo „Purpurines upes“. Žiauriai geras buvo, bent jau tada, kai skaičiau, labai patiko, atsimenu puikiai ir ilgai nepamiršiu.

Sveikos.Visa su Naujais.
Pradžiai įmesiu praitų metų vieno gėrio atsiliepimą.O apie kitus savo skaitinius ir metų ataskaitą pateiksiu vėliau.
Jean-Claude Carriere ,Umberto Eco
„Neskubėkite atsikratyti knygų“

Ši knyga buvo praitais metais viena iš mano laukiamiausių, kai tik sužinojau, kad ją ruošiasi išleisti „Žaros“ leidykla. Ilgai laukiau, ir kai pasirodė be jokių „akcijų-atrakcijų“ ją nusipirkau ir puoliau skaityti. Viltys ir lūkesčiai buvo patenkinti su kaupu, įsitraukusi skaičiau su pasimėgavimu, įdomumu, malonumu. Knygiams, tai tiesiog būtina perskaityti, šią dviejų
intelektualų Ž. K.Karjero ir Umberto Eko, pokalbių knygą apie knygas, bibliotekas, knygos atsiradimą nuo dantiraščio iki mūsų laikų, interneto, elektroninės knygos. Knygoje išsamiai su visais užkulisiais pasakoja jie apie bibliofilus, kolekcionierius, atskleidžia kaip jie patys „medžioja“ retus leidinius, inkunabulus.
Labai idomiai ir vietomis šmaikščiai jie ten kalbasi apie knygas. Tikri eruditai, bibliofilai, kolekcionieriai.
Joje yra ir šiaip labai įdomių „dalykėlių“. Vienas iš tokių įdomybių galima būtų paminėti, kad pav jie abu kolekcionuoja knygas susijusias su kvailybe, viskas kas siejasi su mokslo klaidomis ir nesąmonėmis, okultiniais mokslais ir išgalvotomis kalbomis. Ir kai pagalvoji, kokių tik knygų neprirašoma pasaulyje!
Na kad ir tokia. Negaliu nepaminėti, parašytus Šasinjono 1779m. keturis tomus “Vaizduotės katarakta, grafomanijos potvyniai, literatūrinis vėmimas, enciklopedinis kraujoplūdis, pabaisų pabaisa“, arba kaip Karjeras sako „Jei randate sąraše knygą pavadinimu „Apie dviračio įtaką geroms manieroms“, galite būti tikri, kad ji taps jūsų širdies saldybe.“
Tie kas skundžiasi, kad jų asmeninėse bibliotekose yra dar galai žino kiek neskaitytų knygų, o jie vis dar jas „medžioja“ ir kaupia, neša į savo narvelius kaip burundukai „na zavtra, na potom“ ras labai praversiantį jiems Karjero ir Eco pokalbių skyrelį „Visos neskaitytos knygos“, apie neskaitytas, dar tik skaitytinas knygas. Jų asmeninės bibliotekos tikrai įspūdingos. Pav Eko savo pagrindiniame būste ir kituose namuose turi 50000 knygų, o senųjų 1200. Nemažiau įspūdinga biblioteka ir Karjero. Taigi jie užklydusiems savo svečiams, yra jau net paruošę atsakymus, jei katras užklaustų ar visas jas esą jau perskaitė? Karjeras turi paruošęs net du atsakymus „Ne, čia tik tos, kurias turiu perskaityti ateinančią savaitę“ arba “neskaičiau nei vienos, kitaip , kam aš jas laikyčiau“. O Karjero draugas „Žinoma, pone, žinoma, jau seniai“.Kokį atsakymą turi paruošęs Eko? Susirasite patys. Nors jau „paklodė“ ilga, tikrai dar daug ras įdomybių, šmaikštybių. Puiki knyga „gurmanams“ skaitytojams.Tiesiog griebkit , negaišuokit ir skaitykit.
Citatų mėgėjai nevieną ras ne tik apie knygas.
Pabaigai kaip visada keletą vis tik įmesiu.
„Knyga - kaip ratas. Sykį išradus, nebėra kur eiti toliau.“
„Didi knyga visada išlieka gyva, ji auga ir sensta kartu su mumis, tačiau niekada nemiršta. Laikas ją turtina ir keičia, o neįdomūs kūriniai nuslysta į Istorijos pakraščius ir ten pranyksta“
„Kvailybė tai būdas su įkarščiu ir nuosekliai puoselėti idiotizmą‘ (UE)
„Norėdami susitaikyti su mintimi apie savo pačių galą, turime save įtikinti, kad visi pasiliekantys yra kvailiai, su kuriais neverta leisti laiko.“

P.S.Filmų mėgėjai tiks ir jums.
P.S. Klopedija, Skaitei De Sado"Filosofiją buduare"? Žinok Iš Karjero bibliotekos De Sado "Filosofija buduare" originalą kažkas nukniso. Užsimaniau paskaityti..Meilės nusikaltimai atsimenu patiko.

Oi dar merginos, gal kuri kartais turi ir galėtų paskolinti "Penktadienio vakaro mezgimo klubas". Sesė atvežė tos knygos antra dalį tik anglišai. Taigi pirmą dalį noriu persk aityti lietuviškai.

Ne , ne visas. Man geriausia yra pati pirmoji mano perskaityta "Aušros pažadas". Primygtinai rekomenduoju visoms mamoms, auginančioms sūnus Nebloga ir "Gyvenimas dar priesš akis", bet blankesne. Visos kitos, kiek bandžiau Daugiau nebeskaitau R.Gary , nors kazkada ji buvau priskyrusi, rodos, prie "Metu atradimo" ar "Metu autoriaus".


Galima plačiau? Kodėl iššūkis? Sunki, bet įdomi? Ar sunki ir neįdomi, bet norisi pabaigti?
Manes šita knyga "laukia" nuo gilios jaunystės. Nežinau kodel ją tada nusipirkau (gal todėl, kad buvo leidžiama taip mažai knygų, kad galėjai įsigyti visas , kurias norėjai), bet vis atrodo, kad dar ne laikas ją skaityti.

2011- ųjų metų ataskaita
Praeitais metais perskaiciau apie 40 knygu ir mazdaug 10 liko nuograuzomis.

Metų geriausios knygos:

Robert Musil "Zmogus be savybiu“ (uz perpintas mintis) ir Romain Gary „Gyvenimas dar pries akis“ (uz skaitymo malonuma)
Antroje vietoje: Albert Camus "Maras"

Kitos labai patikusios knygos:

Lev Tolstoj „Karas ir taika“
Victor Hugo "Vargdieniai"
Isabel Allende "Dvasiu namai“
Aravind Adiga „Baltasis tigras“
Charles Dickens „Edvino Drudo paslaptis“
Nicholas Cage "Eleni" (Autobiografinis romanas)

Knygos, is kuriu tikejausi kazko daugiau:

Stieg Larsson "Mergina su drakono tatuiruote"
Axel Munthe "Knyga apie San Mikele"
Joanne Harris „Penki ketvirciai apelsino“

Mano metu ataskaita: perskaitytos 83 knygos.

Labiausiai patikusios:

L.Ulickaja 'Danielis Stainas, vertejas'
H.Wassmo 'Septintas susitikimas"
A.Munthe 'Knyga apie San Mikele'
S. Gruen 'Vanduo drambliams'
D.Mason "Rojaliu derintojas"
Kh. Hosseini "Tukstantis sauliu skaisciu"
J.Ch.Grange "Miserere"
R. Bradbury 'Sudie, vasara'
A. Perez-Reverte 'Pietu karaliene'


Metu atradimas:
E. Blyton knygos vaikams

Dėkui.
***
Taip. http://smknyguklubas...=...i&Itemid=54

o as kol kas noreciau tik pora trumpu atsiliepimu pateikti, vakare pazadu susikaupti metinei ataskaitai

apie J.Clarksoną. su malonumu perskaičiau jo "Pasaulis pagal Clarksoną", daug nesiplėsiu, nes jau rašiau apie tai, o ir nėra apie ką plėstis.
vienintelis dalykas, kuris nuliūdino - kitų knygų anonsai, kurie, deja, apie mašinas. taip kad, manau, daugiau J.Clarksono neskaitysiu, nebent nepatingeciau susirasti jo blog'a ar kazka pan.

J.Heller „22-oji išlyga“ – labai neįprastas romanas apie karą. Įdomi ir iš pradžių truputį paini pati romano struktūra, verčianti skaityti labai atidžiai, nes pirmajame skyriuje gali būti užsiminta apie įvykį apie kurį plačiai pasakojama galbūt tik dešimtajame. Pasakojimas susideda iš atskirų siužetų, ir po trupinėlį susidėlioja iš daugybės detalių. Romano vientisumą užtikrina tie patys veikėjai, kurių pagrindinis – pilotas Josarjanas, kuris mėgstamas karių, nes skrendant su juo paprastai niekas nežūsta, bet nemėgiamas vadovybės, nes paprastai nepataiko į taikinius. Iš pradžių pasakojimas gali pasirodyti šiek tiek be ryšio (kaip, beje, buvo ir man), bet kai įsijaučiau, kai pradėjo dėliotis bendras siužetas, sunku buvo paleisti knygą iš rankų. Šiek tiek priminė atminties žaidimus, kai reikia atversti dvi korteles ir jas įsidėmėti, kad vėliau būtų galima atversti dvi vienodas. Taip ir čia kiekvienas skyrelis kaip atskira kortelė, kurią atvertus atsiskleidžia dar vienas siužeto vingis, grįžtama atgal laiku, kad papasakoti apie jau žuvusį kareivį, įvykusį mūšį, ar tiesiog tarpinę sceną tarp dviejų veiksmų.
22-oji išlyga – absurdo romanas, kuriame nagrinėjamos įvairios temos: biurokratija (begalės pranešimų, kuriuos pasirašius, sugrįžtančių tam pačiam karininkui naujo parašo laiškų cenzūravimas ir kt.), nesusišnekėjimas (du vienodo karinio laipsnio karininkai duoda priešingus nurodymus, jų įgyvendinimas priklauso nuo asmeninių simpatijų to, kuris sėdi raštinėje ir kt.), vienoks ar kitoks pamišimas (pvz, karininko, kuris vis didina privalomų skrydžių kiekį, arba medalio įteikimas pilotui, kuris įvykdė užduotį, bet dėl jo kaltės žuvo kito lėktuvo įgula, o pilotas ateina atsiimti to medalio visiškai nuogas ir kt.), karas (nors tikrų mūšių, strategijos ar politikos romane beveik nėra).
Romano „vinis“ – 22oji išlyga. Internete radau daug komentarų dėl lietuviško pavadinimo vertimo, daug kam jis nepatinka. O man jis labai logiškas ir labai tinkamas. Daug kas siūlo romano pavadinimą versti „uždaras arba užburtas ratas“. Mano manymu, šis siūlymas yra niekinis, kadangi tai – jau yra savos nuomonės piršimas, vertimo interpretacija, o ir nelabai tiksli, sakyčiau. Juk visa šio absurdo romano esmė ir sukoncentruota į 22-ąją išlygą, pagal ją gyvena, ja remiasi ir vadovaujasi veikėjai. Norėdamas neskraidyti pilotas turi būti pamišęs, kad būtų pripažintas pamišusiu, jis turi paprašyti savo psichinės būklės įvertinimo, nors pats prašymo veiksmas jau savaime reiškia, kad jis nėra pamišęs. O jei nėra pamišęs, privalo skrist. O savo noru į kovinius skrydžius gali skristi tik beprotis... visame romane primėtyta tokių absurdų.
Dar dėl vertimo. mane labiausiai erzino faktas, kad kai kurie veikėjų vardai išversti, o kai kurie ne, pvz, Clevinger – Gudruteris (nuo žodžio „clever“), Nurse Ducket – Sesutė Antelė. Kas mane privertė susirasti anglišką variantą ir pasiskaitinėti, palyginti. Labiau patiko, be abejo, angliškas tekstas, kuris daug greičiau ir lengviau skaitosi. Lietuviškas vertimas kažkoks klampus, lėtai skaitosi.
Savo dvasia knyga kažkuo primena L.Reinhart „Kauliukų žmogus“, kuri man taip pat patiko. Visų pirma, juodu humoru, situacijų absurdiškumu. Nors jausmus sukėlė labai skirtingus šios knygos: „22-oji išlyga“ sulaukė mano pateisinimo, supratimo „Kauliukų žmogus“ mano prigimčiai visiškai priešinga – negaliu pakęsti visko, ko negaliu suplanuoti, numatyti, atsiduoti visiškam atsitiktinumui – tikrai ne man.

O kaip seni nariai "kurį laiką" nebendravę temoje

Su Naujais metais
Linkiu surast kuo daugiau vertų dėmesio knygų ir pakankamai įkvėpimo jas perskaityti :4u:

Seniai pas jus nebuvau-tai įdomu paskaitinėt...Kaip tik įdomiausias momentas prasideda metų ataskaitos-reikės ir man pasikapstyt savo statistikoj...Nors gale metų žiauriai nuklydau į lankas tiek gyvenime, tiek skaitiniuose..
Bet kaip visada-žadu šiemet pasitaisyt....Todėl ėmiau ir pradėjau metus su labai tvarkinga angilška klasika- "Sugrįžimas į Braidshedą"...
Kaip suprantu rytoj metinis knygių pasisėdėjimas, bet kadangi nespėjau į jokius "traukinius", gal teks ir vėl mandagiai jį praleist...

Iki

Nauji metai, nauji lapai, ateiunu ir aš su savo skurdžia ataskaita

Per metus perskaičiau tik 24 knygas. Priebėgiais, kartais po kelias per savaitę, kartais po mėnesį nei vienos. Šitą reikalą, kaip ir įtakojo visiškas gyvenimo pakeitimas
Nors griaužtukų, beveik neturiu, o ypatingų nusivylimų taip pat. Tiesa, į metų topus nepataikysiu, nes kaip visuomet su naujienomis, dažniausiai atsilieku

Metų knygos- Daniel Keyes "Gėlės Aldžernonui". Už tai, kad net ir diždiausi cinikai kartais verkia, net Brūkšniukas nustebo

Irene Nemirovski "Prancūziška siuita"- joje viskas ką mėgstu literatūroje, karinė tematika, šeimos saga, psichologija. Jei būtų 10 tomų, džiaugčiausi kaip vaikas, nes tokias knygas galėčiau skaityti ir skaityti.

Metų sukrėtimas- Saramago "Aklumas". Tiesio už tai, kad viskas kas akivaizdu surašyta juodu ant balto. Žinome, kad žmonės gyvulinio prado padarai, bet vis bandome save įpakuoti į rožinį gėrio popierių. Nė velnio, didelis sukrėtimas ir vėl grįžtame prie savo instinktų, kad ir kaip gražiai save pateiktume.

Metų širdies skausmas- Gilles Leroy "Alabama song". Už bohemą, ir dėl to, kad skaitant, man skaudėjo nuo kiekvieno žodžio.


Kitos patikusios knygos:
Jeffrey Eugenides "Midlseksas"
Lorenzo Carcaterra "Saugi vieta"
Elif Shafak "Stambuko pavainikė"

Keistas metų pastebėjimas- labai daug knygų, kur vyrauja Prancūzija: "Prancūziška siuita", "Balandis paryžiuje", "Prancūziškas testamentas" "Doriano Grėjaus portretas", "Šagrenės oda" gal einu kokią kitą šalį susirasiu

Metų nusivylimai - Andre Makine "Prancūziškas testamentas" (liko neužbaigta, kažkaip skysta pasirodė...)
Kader Abdolah "Mečetės namai" (jokios tikslinės auditorijos neturinti knyga, literatūros primityvumo pavyzdys )
Ardhil Lauveng "Auštant aš virsdavau liūtu" (akivaizdu, kad moteriškė nepasveiko nuo šizofrenijos, tiesiog ją valdo. Kliuvo itin didelis susireikšminimas)

Metų pažadas - pagaliau pradėt naudotis skaitykle ir joje kuo daugiau knygų angliškai, pradedant nuo klasikos, kurios turiu per 100 knygų.

Metų atradimas- 'Knygnešio" knygynas Londone ir jame dirbanti moteriškė, su artimu literatūriniu skoniu

Sudominot nesvietiskai!

***


As irgi neiveikiau Erlicko "Knygos", nejuokingas man jo jumoras...

***


O dabar dar pasidalink kur dirbi! (nors skaitykles visai nenoriu...)

***


Wow, beveik visos is isvardintu mano favorites, nors skaiciau dar ne visas! Vienintele kuria vos iveikiau ir tai greituoju budu buvo "Pieniu vynas"...

***


Va, va - einu ir as susiskaiciuosiu!

Ateik, jei tik turi ūpo.