O jau sugalvojote kokiomis technikomis su vaikais marginsite? Nes jei margučiai turės būti tinkami valgymui ir ekologiški- tai bus sunkoka, nes natūraliom priemonėm dažyti reikia laiko, sąlygų ir sugebėjimų, tradiciniais maistiniais dažais - neryškios spalvos ir ribotos kūrybinės galimybės... Juk jie ir taip gauna chemijos daug, tai dar valgyti kiaušinius su chemija- turbūt ligoniukams nelabai..
O jei nevalgyti- tuomet tinka dauguma technikų. Tik vėl
gi- ar visokių anilinų ir lakų garai nekenkia tokiems vaikams?- na aš realiai nežinau kiek jiems leistini/priimtini tokie dalykai- girdėjau, kad nuo tradicinių gydymo būdų ir pykinimas, jautrumas kvapams būna- tai matyt reiktų rinkti techniką, kad darbo eigoj nebūtų per daug kvapų, ir pan. Nors aš realiai nežinau kiek tai aktualu- gal kai kuriems ir visai nekenkia tokie dalykai..čia reikia su tokiais vaikais būti susidūrus, kad žinoti...
Jeigu jiems nieko lakų kvapas (na man jų kvapas panašus kaip nagų lako)- tai manau, kad kūrybiškiausia, labiausiai įkvepianti ir nereikalaujanti didelių virimų technika būtų numarginimas spec lakais kur bobutės kalvarijų turguj parduoda, ir paskui merkimas į tradicinius dažus- labai spalvoti gaunasi, nes tie lakai labai ryškūs, o ir kūrybai daug vietos- nes paprasčiausiai tepi teptuku, pieši ant kiaušinio lakais ką nori- galima nupiešti draugo veidą ir užrašyti vardą- kam nors skirti margutį

O kai įmerki paskui į dažus, viskas įgauna labai ryškų foną, ir tie kontrastai atperka piešinio netobulumus, ir bendras vaizdas super visada būna

Be to, marginant šia technika, galima atsivežti jau virtus kiaušinius, kad ten nereiktų virt, jei nėra sąlygų ar laiko, ir nulakavus jau virtus, merkti į karštus dažus- tie lakai atlaiko karštį, tik merkiami kiaušiniai neturi būti lediniai- ką tik iš šaldytuvo, kad netrūktų, ir juos po biškį atsargiai papratinant prie karšto vandens, pamurkdant, įmerki- tai nesutrūksta dažniausiai. Aplamai kiaušinius reikia pirkti anksčiau, nes šviežius sunkiau ima bet kokie dažai- vakar pati įsitikinau. Ir pirkti reikia turguj, o ne pardėj, nes daug lygesni, stipresni, ir sveikesni būna, ir gražesni- be to pasirinkti galima, bo pardėj tik nuostolis- nusiperki, o pusė iš dėžės suskilę, nuparkę, taškuoti ar matosi, kad skils, nes su "voratinkliu", ir verdant pusė skyla- tai mano patirtis sako- kad dažymui- tik iš turgaus..
O šiaip - jei vaikams- tai tokios technikos kaip vaškas ar skutinėjimas- pernelyg sudėtinga gali būti, ir varginti, nes reikia įgudusios ir nedrebančios rankos, kad rezultatas džiugintų patį dailininką- o tuo net ir suaugę dauguma negali pasigirti, ir šie būdai reikalauja susikaupimo, o jei nesigauna- ima nervas (čia iš mano patirties

)- be to procesas labai ilgas, jei su karštu vašku- reikia saugoti kad nenusiplikyti. O vaikams gal kažkas lakoniškesnio labiau patiktų
Su svogūnų lukštais- reikia viryklės, užtrunka, o rišimas į kojines taipogi nežinau ar vaikams nebus nuobodokas, nes mažai tiesioginės kūrybos, o rezultatas solidus- tačiau gal vaikams norėtųsi linksmesnio, su jumoru rezultato

..- čia tik mano pasvarstymai- nors asmeniškai man patinka visos technikos..
Dar yra pakankamai ekologiškas ir paprastas būdas išpiešti raštus vaškinėmis kreidelėmis, ir merkti į maisto (tradicinius margučių) dažus- išpiešti raštai nenusidažo, nusidažo tik fonas, kaip ir marginant karštu vašku. Bet man asmeniškai linksmiau ir dailiau, spalvingiau- su lakais, nes kreidelėmis pieštos linijos tokios apšerpetoję, nelygios gaunasi, kai kurios užsidažo, nutirpsta, be to spalvų mažiau nei su lakais..
Taigi, jei nebus valgoma, ir kvapas nekenks vaikams- aš už lakus- galima nudoti ir nagų lakus, bet tada reikia merkti į vos drungnus dažus, prieš tai palaukus kol visai išdžius lakas., nes kitaip nutirpsta ir nusiplauna nagų lakas. O spec lakai- net ir virimą dažniausiai atlaiko.
Jei bus valgoma- gal kokias kreideles geriausiai naudoti- nes galima ant namuose išvirtų kiaušinių piešti, ir tada merkti į arbatinuko vandeniu užplikytus dažus, o ir kūrybai/piešimui daugiau laisvės.
Žodžiu aš už tokias technikas, kurios palieka kuo daugiau laisvės vaikiškai kūrybai pasireikšti, kai lengva išgauti įsivaizduojamą piešinį, lengva kontroliuoti rezultatą, ir nereikalauja per didelių sugebėjimų, įgūdžių ar taiklios rankos, yra linksma, lakoniška, spalvinga- tai lakais ir kreidelėm- man atrodo, vieni iš tokių būdų. Naudoti gatavus nenuimamus spalvotus lipdukus- man būtų nuobodoka- per mažai galimybių kurti
O jei būtų mano valia, tai aš jaučiu daryčiau su vaikais tuščiavidurius kokius nors- namie ištuštinčiau vidų, kad tik kevalas liktų- ir daryčiau tokius ne valgymui skirtus, o tokius kuriais galima kokį medelį papuošti , ar patalpas- nes jie lengvi, kabinti galima, ir dažyti įvairiausiom technikom, nebijant kad valgyti netiks.. Tik kad klapato daug išimti baltymus ir trynius, ir trapūs būna paskui, jei neapipurški kokiu laku, ar į vidų nepripurški ko nors, kas sutvirtintų lukštą..
Bet vaikystėje man buvo (ir dabar yra) labai patrauklu ir įdomu ir tie tradiciniai būdai- vašku, svogūnų lukštais, skutinėjimas ir pan., nes vaikystėje norisi ir "rimtus" būdus išbandyti, kaip suaugusių, kur nudažo labai gražiai, kaip iš atvirukų
Turbūt nuo vaiko priklauso, kas kam labiau prie širdies..
Tai tokie pasamprotavimai mano- o realiai tai ir nuo galimų darbo sąlygų priklauso, ir nuo vaikų sugebėjimų/savijautos- kokia technika tinkamiausia....