Tai svogūninis amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalas, tinkantis auginti interjeruose, šiltnamiuose. Tėvynė: Pietų Amerika. Meilenių žiedai įvairių atspalvių (vienspalviai ar margi). Dideli svogūnai išaugina po 1-3 žiedynkočius, ant kiekvieno prasiskleidžia po 4-6 ir daugiau žiedų. Dažniausiai žydi sausio-balandžio mėnesiais, bet reguliuojant žydėjimo laiką žiedų galima sulaukti bet kuriuo metu.
Seputė rašė: Meileniai - kambariniai augalai, lysvėje neauginami.
Svogūnas "atsigano ir penisi" kaip tik vystant lapams. Kuo tie lapai didesni, tuo geriau "atsipeni" cibulis. Jei gerai auginote, tai rugpjūtį nustojus laistyti, patikėkit, tikrai žaliuos iki pirmų šalnų ir dar ilgiau.
Aišku, galima dar ir paauginti, ypač jei auga lauke lysvėje. Tada žydės vėlai pavasarį, kai ir taip yra kam žydėti. O meileniai sukurti tam, kad žydėtų žiemą...
Įsigytą svogūną sodinkite į nedidelį, 15-20 cm skersmens vazonėlį su puria kompostine žeme. Virš žemės turi likti 1/3 svogūno. Dažniausiai pirma pradeda dygti žiedynkotis, bet kartais pirmiau pasirodo lapai. Kol nepradeda augti žiedynai, laistoma saikingai, stengiantis, kad vanduo nepatektų ant svogūno. Žiedynstiebiams išaugus iki 7-10 cm, pradedama laistyti gausiau, o pasiekus 20 cm aukštį - ir tręšti. Meileniai tręšiami kas savaitę arba dvi žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.
Aukso dulkele rašė: "Kaip aš supratau iš įvairių forumų patarimų, kad kai auga lapai, auga ir šaknys, vadinasi, tada jau galima atsargiai lieti.O kol lapų nėra, gali nebūt ir šaknų, tada galima supūdyt svogūną.Aš darau taip.Pasodinu svogūną, pradžioj nelieju.Pradeda kaltis žiedas ar lapukai, dar nelieju.Jei pirmi lapukai lenda, pradedu po truputulą liet(pas mane lapukus pirma augina kol kas tik ,,vaikučiai,,)O tuos, kurie pirma augina žiedą lieju pirmą kart maždaug kai apie 10 cm žiedo išlenda, arba jei žemė jau net suskyla nuo sausros ir kol lapai maži, lieju po nedaug maždaug kartą per savaitę.Kai jau paūgėja lapai, kažkaip jie ,,žaibu,, užauga milžinai, tada lieju kai pradžiūna gruntas gan gausiai ir pradedu tręšti."
Apie trąšas ir iš visos gausybės Lutpede išskyrė pora rekomendacijų (iš kelių šaltinių ):
1. Kalcio salietra, kalio ir fosforo trąšos. Gali būti mišiniai su mikro elementais.
Paskutinį mėnesį prieš poilsį negalima tręšti azotinėmis trąšomis. Tuo laiku tręšiama kaliu ir fosforu
Silpnai augantys tręšiami kas 10 dienų.
Negalima tręšti, neprigijusių, sergančių ir esančių ramybės periode. Pertręšus azotinėmis trąšomis amarilai nežydi, dažniau serga puviniu
2. Augant žiedstiebiui ir žydint NPK 4-7-9
1-2 mėnesiai po žydėjimo NPK 4-4-12
Tiek paaugintus namuose, tiek naujai nupirktus besiruošiančius žydėti meilenius geriausia laikyti įprastoje kambario temperatūroje (18-22 °C), papildomai apšviesti nereikia net žiemą. Žiedynas pilnai išsivysto per 1-1,5 mėnesio. Žiedai gali būti nupjaunami (3-4 cm aukštyje nuo svogūno), kai susidaro, bet dar neišsiskleidžia spalvoti pumpurai. Vandenyje jie visiškai išsiskleidžia ir išbūna 7-8 dienas.
Jam peržydėjus, žiedynkotį reikia nupjauti, augalą ir toliau gausiai laistyti ir tręšti, kad išsivystytų naujas stiprus svogūnas. Rudenį meilenį laistyti vis mažiau, nebetręšti. Ramybės periodu lapai apdžiūna, nupjauti tik kelis seniausius pageltusius. Kad pailsėtų, meileniai 2 mėnesius laikomi 14-18 °C patalpoje. Persodinami baigiantis ramybės periodui.
Nuo birželio vazoną su meileniu galima laikyti lauke, gausiai laistyti ir tręšti. Rugpjūčio pabaigoje, kai bus išaugę 8-12 lapų, nebelaistyti. Tuomet pradės gelsti ir vysti lapai, kuriuos reikės pašalinti. Ilgiau auginamiems meileniams pravartu pakeisti 3-6 cm vazono žemės paviršiaus, prieš tai išėmus mažus svogūnėlius.
Auginant meilenius vienoje vietoje, per 3-4 metus gaunama nemaža dukterinių svogūnėlių, kurie reguliariai atsargiai nuimami medine lopetėle, nepažeidžiant svogūno. Dukteriniai svogūnėliai auginami toliau: per dvejus metus (be poilsio), reguliariai papildomai tręšiant, pasiekia 20 cm apimtį, ir juos galima sodinti.
O Steputė rašė: kadangi vis kyla problemų, kaip elgtis, kai viename vazone auga mama su vaikais - migdyti ar nemigdyti, atskirti ar neatskirti? Tai bendra taisyklė tokia - auginamas motininis augalas, o visi vaikai yra tik priedas, į kuriuos nereikia kreipti dėmesio. Tvarka tokia- kai didysis svogūnas eina miegoti, tai ir visi mazgiai kartu eina liūlia. Aišku, vienas kitas mažas užsispyrėlis lieka žaliuoti, tai tegul. Po miego didysis turi žydėti, po žydėjimo meileniai persodinami. Va, tada ir atskiriami ūgtelėję iki pusės suaugusio svogūno dydžio vaikai. Tokia yra tvarka. Nors aš tuos mažus svogūnėlius atskirinėju pagal savo poreikius, kada man reikia ir kokio tik noriu dydžio. Ir gerai būna.
Jei meileniai auginami šiltnamių grunte, be vazonėlių, užauga stambesni žiedai. Meileniai nereiklūs šviesai, mėgsta šilumą, gryną orą. Auginimui naudojamas lapinės, mėšlinės žemės ir smėlio mišinys (3:1:1 ). Meileniai gali būti auginami ir durpiniame substrate. (pH 5-6,5). Norintieji auginti šią gėlę turi pasirūpinti specialiu žemės mišiniu ir drenažu (akmenėliais) vazono dugne, nes meileniai nepakenčia drėgmės pertekliaus.
Beje, persodinę meilenius, nusiplaukite rankas. Ši gėlė yra ne tik graži, bet ir nuodinga.
Meilenį geriausia auginti kambaryje, kuriame praleidžiama daugiausia laiko. Kambaryje, kuriame miegama, jokiu būdu nerekomenduojama laikyti meilenių.
http://video.lyga.lt...li/b392509a1603
Apie nelaiku žydintį amarilį Steputė minėjo, kad: meilenis žydėjo ne laiku ir ne vietoje dėl priežiūros klaidų. Taip atsitinka peršertiems ir perlaistytiems meileniams. Svogūnas prikaupia tiek daug energijos, kad gali sprogti. Gelbėjasi jis nuo didžiulio perteklinės energijos ir maisto medžiagų kiekio išleisdamas neeilinį žiedą. Taip nors kiek apmažina perteklių, bet jo vis tiek lieka dar labai daug. Tokį cibulį iš karto reikia migdyti. Ir nelaukti kol lapai nuvys. Truputį apdžius ir pjauti, nelaukti kol visai nuvys, nes nuo maisto medžiagų pertekliaus gali pradėti pūti. Ir normalų gyvybinį ritmą būtina atstatyti.
Raudonai žydintys (Red lion, Amsterdam ir kiti) turi specifinį raudonumo bruožą, kuris gali lengvai būti sumaišytas su raudonlige. Jeigu raudonas atspalvis neturi griežtos ribos tarp kitos svogūno ribos, tai veislės bruožas. Bet jei atsiranda įvairūs rudi ar gelsvi barjerai, tai jau blogai, nes po to seks puvimas. Ko anksčiau pradedi gydyti, to geriau, nes po to reikės laupyti lukštus, nes sporos sulenda gilyn.
Degligę (raudonligę) gydom fungicidais (apipuškiam svoguną arba su visu vazonu merkiam į mirkalą), paskui žaizdeles tepam briliantine žaluma. Tokius svogūnus reikia atskirti nuo kitų.
Puvinį šalinam sekančiai- peiliu pašalinam puvėką ir svoguną tupdom į kalio permanganato tirpalą. Parą palaikom, paskui saulutėj padžiovinam kokias porą parų, ištepliojam briliantine žaluma ir dar padžiovinam. Paskui svogūną patupdom ant smėlio. Kai išlenda šaknytės, svogūną perkeliam į vazoną. Laistyt pradedam kai svogunas įsišaknija.
Steputė rašė: sergančius svogūnus reikia tupdyti ant sterilaus, gerai išplauto smėlio. Nes žemėje, kad ir sterilioje po kurio laiko vis vien užsiveisia puvimo bakterijos, tuo tarpu smėlyje - ne.
Dabar trumpai apie musytes - tai tikras blogis ir įsimeta jos ne tik tada kai augalas ima pūti, bet pačios dažnai yra puvinių priežastis. Muselės deda savo kiaušinelius į žemę, ten iš jų išsirita lervutės, kurios pagraužia šaknis, dugnelį, kitiems augalams po žeme esančią stiebo dalį, ar ant žemės gulinčius lapus. Per žaizdeles augalai užsikrečia grybų sporomis ir kt velniais. Kai augalas stiprus, tai pūti greit nepradeda, bet jei neseniai pasodinti svogūnai dar be šaknų ir nuolat būna šlapi... Kadangi musiukių dauginimosi ciklas greitas, tai jų kiekis dažnai proporcingas pažeidimo laipsniui. O šito "gėrio" į namus dažniausiai patenka su kompostine žeme arba su užkrėstais augalais iš parduotuvių ir pan. Kovoja žmonės su jomis visaip. Reikia stengtis, kad žemė tarp laistymų pradžiūtų, galima į vazonus prikaišioti geltonų lipnių lapelių, karts nuo karto palaistyti "actara" tirpalu.
Apie Papilio Steputės pastebėjimai: Gamtoje natūraliai kai augo Brazilijos atogrąžų miškuose, tai esant palankioms salygoms, žydėdavo kas antri - treti metai. Nelaisvėje ant palangės geriausiu atveju galėtų žydėti kas 3- 4 metai. Bet tam reikalinga tinkama priežiūra. Pirmiausia, tai tai, kad Papiliai, kaip ir klivijos bei belladonnos yra labai bendruomeniniai augalai (skirtingai nuo hibridinių meilenių) - auginami po vieną pakartotinai beveik niekada nežydi. Geriausia auginti viename vazoną mamą ir kokius 8 vaikiukus. Turint kokius 9 - 10 augalų, galima tikėtis po vieną kitą žiedelį kiekvienais metais sulaukti. Sirtumas nuo belladonnos tas, kad nereikia labai didelio vazono ir tas, kad visą šeimyną galima persodinti nors ir kiekvienais metais. Belladonną gi, neduok Die, pajudinti - nežydės kelis metus. Galų gale tinka ir variantas, kai šalia auginama keliuose vazonuose po 2 - 3 augalus. Bet labai šalia, kad lapais liestusi. Papilio - amžinai žaliuojantis t.y. nemigdomas amarilis. Labai svarbi detalė - papilio LAISTOMAS IŠ VIRŠAUS, ne į lėkštelę. Nemigdomas, tai nemigdomas, bet, kad nors retkarčiais žydėtų, kiekvienais metais jam turi būti suteikiamas RAMYBĖS PERIODAS.
Plačiau apie amarilių ligas čia ir čia
Forumai: 1, 2, 3
Apie: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10
Pardavėjai : Royal, nieuwkerk, jungleseeds, floralia, adrbulbs, tibidao, dutchbulbs, rostlinky, shrubs, gardensupplydirect, edelight, baldur-garten, ebay, amaryllis, colorblends, tulipworld, fluwel, ausgardener, peternyssen
Rūšį galima pasitikrinti: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18
Foto: 1, 2
Augintinių albumėlis: http://public.fotki.com/amariliai/
