QUOTE(gotte @ 2011 12 22, 12:27)
Hm... kad genijais tampa vienetai, o vidutinybių, kaip jau sakai - milijardai... taip, sutinku, bet aš nebūčiau linkusi sudėlioti pasaulį į dvi lentynėles mažesnę, tą kur aukštai aukštai - genijų ir dyyydelę apatinę - vidutinybių

tada save priskiriu staigiai vidutinybių grupei ir gyvenu ramiai...nešiaušiu plaukų..ir dar po to pasakau sau, kad buvimas viduriuke nėr toks blogas, tai užtai cic

ir man tiesą pasakius labai giliai nusispjauti, kurioj grupėj, kurioj lentynėlėj, ant kurio laiptelio aš stoviu...tą lentynėlę sukūriau aš pati ar kas nors kitas... bet jei man šiuo momentu ne taip kažkaip...tai aš ir siekiu užlipti - aukščiau, žemiau, į kairę ar dešinę...pakilt į orą... jei stovėjau - gal susiriesti į kamuoliuką noriu.. ką aš noriu pasakyt...kad pasaulis nėra vien tik laaabai blogas ir laaabai geras...nėra - juodas ir baltas...kaip tu jį bandai na grubiai imant suskirstyt į DU.... ir susitaikyt aš visai nenoriu su niekuo...nes susitaikyti yra didžiausia blogybė kokia tik gali būti... jei tu vargšas, tai tipo dabar džiaugtis ir nenorėti tapti milijonieriumi? nesiekti? jei šiandien nesigavo geras portretas, tai susitaikyt, kad rytoj jis tikrai netaps geru, geresniu, o gal - genialiu? Vat tu sakai - NIEKADA JIS TOKS NETAPS..... o aš sakau kad GALI tapti

tai vat vardant to GALI verta gyvent...
Aj bet čia šiaip pasvarsčiau..... pati esmė ką norėjau pasakyti yra ta, kad aš ne apie tokį išsiveržimą kalbėjau, apie kokį kalbi tu...aš apie žemiškesnį... gal vidutinybių išsiveržimą

žiūrint kaip pavadinsi... aš lyginu fotografavimą su rašymu...vat kai rašydavau straipsnį...būdavo pagauna kažkokia nenumaldoma jėga ir varai pirmyn...mintys liejasi, žodžiai sakiniai...kažkoks viduje tampi lyg paklaikęs...pamenu dar tais laikais kai rūkiau...išeidavom su kolegom parūkyt ir jų kalbos kažkur plaukia pro mane kažkur...plaukia plaukia plaukia...grįžtu prie stalo ir vėl varau...ir rezultate gaunasi puikus straipsnis su gera įžanga, taikliom mintim, įdomiais pašnekovais, ir pačiai gera, ir skaitytojams įdomu... kartais naktim net sapnuodavau...yra buvę, kad pavadinimą straipsnio susapnavau... o būdavo, kad rodos tema įdomi, medžiaga prieš nosį gera surinkta, bet rymai prie viso to ilgai...ir rodos kuo ilgiau, tuo labiau nervina, kad nepramuša...kaip smėlis byra sakiniai tarp pirštų ir neišeina jų surinkti į vieną visumą..suklijuot..
tai vat panašaus pramušimo aš laukiu fotografijoj...
QUOTE(Kikirike @ 2011 12 22, 12:50)
gotte - va žinok šiuo klausimu aš sutinku su tavimi, kad nu nereikia susitaikyti su vidutinybe, čia kaip mano vyras bliamba nervina,aš jam sakau davai darom taip ir taip,taigi bus geriau fainiau,gal kažką įsigysim naujo ar aplinką pakeisim,o jis man " o kam? taigi mes ir taip gerai gyvenam, yra už mus tikrai blogiau gyvenančių" - va jo tokie žoždiai mane biesina

tas pats bet kur fotografija ar kita sritis,norisi siekti daugiau,bet... yra man buvę,kad tiesiog logiškai pamasčiau apskaičiavau nusprendžiau,kad tam tikrose srityse net neverta saves atiduoti VISOS,naktim nemiegoti ir siekti daugiau...tada tiesiog ėmiau ir uždariau tas duris... nežinau,tai gal nesusitaikymas,tiesiog privėrimas tų durų,gal kada nors atversiu... ir nežinau kaip bus su fotografija,gal ateis laikais kai ir šias duris priverti ar uždaryti teks čia biški pafilosafavau ir užtenka sorry jei kas nesuprato
QUOTE(gotte @ 2011 12 22, 13:22)
jo...pritariu...lygiai taip ir aš mąstau...
O dėl tų pasidžiaugimų SAVIMI...ką sako Say...irgi slidus reikalas...aišku, kad gali spjauti į viską ir džiaugtis savimi...spjaut į nuomones, kritiką...tik džiaugtis ir gerėtis...daryt savaip...bet yra nemažai
pastrigusių tame pasidžiaugime...į kuriuos net žiūrėti šiurpu..o jie savim tebesidžiaugia...
tai čia irgi turbūt dar pasidžiaugimas pasidžiaugimui nelygu
sorry, merginos, bet iš reakcijos man aišku, kad Jūs nepagavote, ką bandžiau pasakyti. pažvelgėte tiesmukai, sureagavote tiesmukai, o tokiame kontekste ir mano komentaras atrodo tiesmukas ir įžeidus, kategoriškas, skirstantis pasaulį į juoda ir balta ir dar koks nors.
bet aš ir nesitikėjau, kad pagausit iš pirmo karto. o gal ir nereikia iš pirmo karto. tam gal reikia laiko. arba tam tikrų situacijų išgyvenimo. ne be priežasčių tai rašiau, o kaip rezultatą ilgų stebėjimų, kiek tai leido daryti mano vidutinybiškumas. mano galva, paskaičius komentarą Jūsų pasąmonės skubiai uždarė dureles mano minčiai ir užsirakino vien perskaitę žodį "vidutinybės"; tyliai prognozavau būtent tokią reakciją, ji iš dalies gynybinė ir visiškai natūrali, bet surizikavau.
Aš nesu kategoriška, nedėlioju žmonių tik į dvi lentynėles, bet gal laikas ir Jums, merginos, atsisakyti ne tik šabloniško mąstymo, bet ir šabloniškų frazių vartojimo. Vidutinybė nėra žmogus būtinai neambicingas, negabus, tingus, nieko nesiekiantis ir susitaikėliškas, neturintis varikliuko ir pan., nors ir tokių šioje žmonių kategorijoje tikrai yra. Šio termino vartojimo praktika yra suteikusi jam neigiamą atspalvį, čia kaip visiškai normalus žodis "nomenklatūra" - irgi su atspalviu iš praeities.
Aš nežinau, ar verta dar man ką nors bandyti įrodinėti

Gal dar ne laikas apie tai pasikalbėti. Gal jis niekada neateis. Arba aš nepataikiau su auditorija..
QUOTE(rG @ 2011 12 22, 14:08)
Dabartinė sąmonė nelabai gali suvokti tiksliai ką turėjo vienas ar kitas prieštvaninis išminčius, o šiaip - nereiktų filosofijos priimti tiesiogiai žodis žodin. Apskritai tai nereikia dabartiniam žmogui tiek, kiek jis nori, nei maisto, nei daiktų. Tuo noru turėti daugiau nei reikia, kasame duobę patys sau

Žmonės bukėja, banalėja ir patys to nesupranta, tik mąsto kodėl aš toks nelaimėlis (nesusiedamas to su daiktų kultu). Ir čia jau ne vakarykštės naujienos.