sunus atstumia mama

Labas vakaras gal kas galit ka nors patarti.
Kol nebuvo gimusi mazoji dukrytė mes su sūnum puikiai sutarėm, buvo švelnus ir meilus vaikas tiek su manim, tiek su tėčiu, viskas buvo puikiai, bet ėmiau lauktis antro vaikelio. Jau nėštumo metu vaikas ėmė autoritetu laikyti labaiu tėtį nei mamą. Kai gimė dukrytė jam buvo 2,1mėn. jau atėjęs į ligoninę manes ir sesutės aplankyti su tėčiu, nenorėjo prie manes prisiglausti, nubėgo pas tėtį. Sesutė labai reikli, ji pirmą nėnesį ištisai buvo man ant rankų, nes labai dažnai žysdavo ir aš tiesiog nebegalėjau skirti sūnui tiek dėmesio kiek jam reikia, vis nukreipdavau pas tėtį. Dabar jau dukrytei 5men, ji vis dar dažnai būna prie manes(rankinukas), o sūnus manes neprisileidžia, sako "mama eik iš čia", mane stumia, muša, nesileidžia nei rengiamas, nei prausiamas. Žodžiu viską turi daryti tėtis - maudo, rengia, valgo, žaidžia. Tik kai tėtis būna darbe, tada leidžiasi rengiamas, prausiamas. Aš suprantu, kad jis čia taip išreiškia pavydą, kad aš ištisai užsiėmusi su sesute, bet man jau stogas važiuoja, jaučiuosi labai blogai, kad vaikas manes neprisileidžia ir atrodo kad nemyli, netgi sakyčiau kad negerbia. Aš esu jam kaip nereikalingas asmuo, kurį pakenčia kol tėtis gryžta iš darbo.
Vyras sako kad tai jo kaprizai ir kad aš turiu ji drausminti ir bausti, neleisti taip su manim elgtis, bet jeigu aš jį dar pradėsiu bausti dėl to kad jis mane atstumia, bijau kad išvis jis nebenorės su manim bendrauti, užsisklęs visiškai, nes mama bus tas žmogus, kuris dar ir baudžia, o tėtis juk nebaudžia ir puikiai su juo sutaria. Aš manau kad vyras turėtų jį drausminti ir neleisti šitaip su manim elgtis, bet vyras nieko nedaro, nesikiša į musų konfliktus.
Patarkite kas nors ka daryti, nes aš savo sūnų myliu ne mažiau nei dukrytę ir man labai skauda širdį dėl tokios situacijos.

Man labai grazus tecio vaidmuo. Noriu pasveikinti, jus turite nuostabu vyra. O jei sunus labai ji myli, tai nera ko cia pavydeti.
As nedaryciau nieko drastisko, kol pati nepajusciau ko vaikui reikia. Tiesiog gal kai uzmigs mazoji, su juo kartu paziureti filmuka, pasidaryti kaip tradicija knygeles skaityma ar bent jau multiko perziura kartu? Bent jau, kai gris vyras is darbo, galite pasidaryti kazkokia tradicija isbegti abu iki parduotuves mylimo varskes surelio nusipirkti? Nezinau, bet visi vaikai zaidzia, tai nuostabus dalykas, kai sunku uzmegsti kontakta, tiesiog reikia su juo pradeti zaisti kartu.

Laba mažiukas dar jūsiškis sūnelis, anksti, kad suprastų, kas ta pagarba. Dar tik mokosi mylėti, o kol išmoksta kartais verčia jaustis tėvelius nejaukiai
Tas nukreipimas pas tėtį gal ir nebuvo gerai, aš sakydavau "palauk" tokiais atvejais, kartais leisdavau ir mažesniajam pavirkauti be dėmesio, jei kažką su vyresniu vaiku veikdavau. Sudėtinga tą dėmesį padalyti po lygiai. Pvz. būdavo turiu pertraukti kokių 3 mėn. kūdikio žindymą, padėti jį verkiantį į lovą, nes vyresnėlis tuo metu užsimano į tualetą, o be pagalbos dar nesusitvarko
O dabar, jeigu vyras nepultų grįžęs iš darbo jo rengti, maitinti ir pan, o paimtų dukrytę ant rankų Gal padėtų? Sūneliui paaiškinama, arba pats tvarkaisi arba kreipiesi į mamą? Apskritai, kiek tėtė skiria dukrytei dėmesio? Sudarykit sąlygas, kad sūnus pavydėtų ir tėčio dėmesio, skiriamo mergaitei. Arba jei tėtė grįžta, o mama viena trumpam išeina iš namų su reikalais? Sūnelis tėtės ir pasiilgsta, o mamą mato tikriausiai dažniau? Natūralu, kad skirtingai vertina. Bausmių netaikyčiau. Patikėk, tikrai esi reikalinga savo sūneliui o sesė šiam netrukus taps puikiausia žaidimų drauge

Nėštumo metu vaikas autoritetu pradėjo laikyti tėtį turbūt ne tik dėl nėštumo. Tikriausiai jis praėjo pamažu suprasti, kad yra berniukas ir būsimas vyras. Artumas su tėčiu jam padeda labiau suprasti, ką reiškia būti berniuku. Vyksta vaiko tapatinimasis su savo lytimi.
Tai, kad atstumia Jus, be abejo reiškia pyktį Jums dėl mažylės gimimo. Jums nieko kito nelieka kaip tik priimti (tai reikštų ir pagarbą vaikui) tokius vaiko jausmus, leisti jam pykti. Mazylei Jusu reikia labiau negu jam, todėl drasiai galite leisti vyresniam vaikui nustatyti tą atstumą su Jumis, kokio jis nori. Jūs gi suprantate, kad myli Jus ne mažiau negu tėtį. Dabar yra įskaudintas, kad turite kitą mažą vaiką. Vaikas savo elgesiu tarsi sako "jei tavęs nėra tiek, kiek noriu, tai nereikia man tavęs visai". Pyktis, kaip ir visi jausmai praeina. Dabar galite padėti savo vaikui tuo, kad į jo pyktį neatsakysite savo pykčiu, už jį nebausite, bet kartu ir per daug nenuolaidžiausite, neleisite blogai elgtis (Jūsų mušti, neklausyti). Jei turite laisvą minutę, galima siulyti vaikui pažaisti, jei jis to norės.
Man atrodo, kad didžiausia problema yra ne vaiko pasikeitęs elgesys, bet tai, kad Jūs atrodo pradedate tikėti, kad vaikas Jūsų nemyli ir išgyvenate didelį kaltės jausmą, kad kažką ne taip padarėte. Iš tikrųjų, visi vaikai yra pajėgūs psichologiškai pakelti jaunesnio vaiko atsiradimą šeimoje, įveikti savo pyktį.

Labai Ačiū už Jūsų atsakymą. Labai man padėjot, dabar stengsiuosi kitaip žvelgti į šią situaciją. O dėl kaltės jausmo, Jūs teisi, jau kelios naktys kaip negaliu ramiai užmigti dėl to.
Labai labai dėkoju Jums
Gražių artėjančių švenčių

Laba diena, su artejanciomis. Ieskau pagalbos ir as ir radau labai tinkama tema ir tikiuosi galiu cionais pasirasyti. Pas mane situacija analogiska,kaip pas maragne, tik sunutis pas mus vienas ir jam dar tik 1.2 metuku. Taciau jis visiskai mane atstumia, o pavakariais jau stovi prie lango ir burbuliuoja tete tete. Vakar buvom Kaledinej sventej, buvo smagus vakaras kaip senoveje svesdavo Kaledas. As sunuti nusivedziau paziureti,kaip juostas audzia, su siulu kamuoliukais pazaisti, buvo panasaus amziaus mergaite. O mano mazas minute pasisukiojes pabego pas teti. Po to ratelyje kai visi sokom, na vaikai lakste kas kur, tai sunu kvieciau prisijungti, is net nusisuko ir pamanes teti puole pas ji tiesdamas rankytes. Paliktas pas senelius visai dienai ir mums sugryzus vaikas puola pas teti, as prieinu noriu ji apkabinti sakau,kad labai pasiilgau, o jis stumia mane ir sprunka. Dar kalbeti jis nemoka, bet jo veiksmai mane labai glumina. Pradzioje maniau, kad jis taip issiilgsta tecio, bet kuo toliau tuo aiskiau matau, kad vaikas kazko piktas ant manes ir niekaip negaliu suprasti del ko .

Berniukas suprato, kad kaip ir nebeturi mamos, mama turi kitą vaiką. Jam dabar saugiau su tėčiu, nes tėčio elgesys taip smarkiai nepasikeitė po sesės gimimo. Tikrai nemanau, kad toks mažutis jau kerštauja ar šitaip tapatinasi su savo lytimi, kad net mamą atstumia.
Papildyta:


Vaikeliui turbūt saugiau su tuo (tais), kurie dėmesį skiria tik jam vienam. Tame ratelyje, kur šokote, buvo kitų vaikų, žmonių, o jam buvo arba nedrąsu kitiems ranką paduoti, arba norėjo būti vienintelis, su kuriuo šokate. Arba vaikelis pasirinko tėtį, nes tėčio elgesys jam suprantamiausias - tėtis visą dėmesį skiria tik jam, neveda pas nepažįstamus, neliepia paduoti rankutės ir t.t.
Kai vaikas sako "tete", tai nebūtinai reiškia tėtį, tai gali reikšti televizorių, telefoną, "ateiti", "duoti" ir daug daug kitų žodžių... Jie iš pradžių viską moka pavadinti 2-3 žodžiais ar garsais

Na buvo pas mus panasi situacija, nes kai gime susute didziajam broliui buvo 1,8metai. Buvo pavydas, buvo mustyniu, taciau mano pozicija buvo: maximum demesio didziajam, kad nesijaustu nuskriaustas. Maziuke juk pamaitini, nuprausi, pamyluoji, pabuciuoji ir padedi ar i nesyne, ar i lovyte ar iduodi tetukui ant ranku pasnausti... O visad demesys didziajam: kartu skaitydavom, kartu zaisdavom, jei lauke maziuke miega vezime, o su didziuoju bendrauji.
man pasiteisino sita taktika, kai sesutei buvo apie puse metu ir ja myleti pradejo ir manes nebepavydeti. O dabar abu su sese geriausi draugai
Viskas bus gerai

Sveiki,

Nespauskite vaiko ir neliepkite jam daryti to, ko jis nenori. Neverskite vaiko per prievarta jus apkabinti ir pan.
Kad vaikas jusu negerbia, ar nemyli - cia jau jus pernelyg dramatizuojate, mazas vaikas nesupranta,kas yra pagarba.
As turiu du vaikus, sunui 2.1 metai, dukrai- menesiai, todel man pazistama tokia situacija.
As tai dziaugiuosi, kad sunus yra tecio vaikas, jis jo laukia namo griztant, vakare beveik viska daro tik su teciu (gal jus pavydite teciui vaiko demesio??). Jis pats renkasi jau, ka nori daryti, su kuo ir kaip,leiskite savo sunui rinktis.
O kaip jis reaguoja i savo seseri? Maniskis tai labai myli sese, vis ateina apsikabina ir sako myliu (nors pirmus menesius visko buvo), dabar jis ja labai rupinasi. Kazkada buvom tik dviese iseje i lauka pasivaikscioti, teko greitai namo grizti, nes lialia namose liko, o be jos jam buvo liudna.
Jeigu jums reikia patarimu, placiau parasykite, bandysiu padeti, is savo patirties, kaip as laviruoju tarp dvieju vaiku.
Svarbiausia mylekite duos be jokiu salygu, vaikams tai svarbu, jaustis saugiems.