Bulimija & Anoreksija

Sveika,
prašau nekaltink savęs ir nesileisk sugniuždoma juodų minčių. Viskas, kas tau vyksta yra labai normalu. Tiesiog emocijos, rūpesčiai, dvejonės, kurias anksčiau užgniauždavai persivalgydama ir vemdama dabar pradeda kilti į viršų. Nebijok liūdesio ar kitų jausmų, net ir apatijos. Tai tik rodo, kad pagaliau nuo nieko nebėgi. Būk atvira su savimi, paklausk savęs, kas tavęs netenkina -- šeimoje, darbe..? Ar gali tai kažkaip pakeisti, išspręsti, o galbūt tam reikia daugiau laiko, galbūt galima į problemą pasižiūrėti kitu kampu? Nepasiduok depresijai, priimk viską kaip progą kažko išmokti apie save ir apie gyvenimą. Viskas išsisprendžia.

mane lb daznai apima panasios emocijos kaip tave, taip pat nieko nenoriu, nieko neprisiverciu daryti, su artimaisiais pykstuosi net nezinia del ko, tik tiek kad nevemiu

o man vis arteja ta diena kai reikes eiti i VSC ir taip bijau kad neprisiversiu ten nueiti. nes kuo arciau arteja ta diena, tup labiau durnesnes mintys puola kad mazdaug nieko as cia nesergu, nereikia man pagalbos, pati susitvarkysiu..arba dar blogiau kad as neverta pagalbos..\merginos ar jums taip nebuna, tokiu minciu, pries kreipiantis kur nors pagalbos// ?

Jus tikrai manote, kad nuotaikos nebuvimas susijes su VS ? merginos, apsidairykite ir paziurekite i jusu artimuju nuotaikas, juk daznai jos dar blogesnes jei jusu.

Sveikos, aš manau, kad taip pat turiu valgymo sutrikimų jau daug metų.Viskas prasidėjo kai mokykloje subrendau anksčiau negu kitos bendraamžės,pradėjau kompleksuoti dėl ryškėjančios krūtinės ir pan. visą tai suverčiau storumui (nors tikrai buvau nestora, tik labiau subrendus,labiau moteriška figūra). na ir prasidėjo maratonas: pradžioje mečiau saldumynus,bulkas visokias, vėliau atsisakiau vakarienės, pradėjau sportuoti, svoris krito, 13-14 metų buvau džiūsna, dingo mėnesinės, nemenu tiksliai kada ir kodėl, bet buvo laikotarpis kada pradėjau persivalgyti, svoris labai padidėjo.Na ir prasidėjo....dieta persivalgymas, dieta persivalgymas (bet niekada nevėmiau). vėliau apie 18 metus įsimylėjau, vėl labai sukūdau, plona buvau apie 5 metus,daug sportavau, sveikai maitinausi, buvau laiminga ir patenkinta. net nežinau, kas atsitiko, bet po kiek laiko vėl viskas prasidėjo iš naujo: persivalgymas, badavimas, persivalgymas,kaltės jausmas ir t.t. Dabar man 28 persivalgau apie 2 kartus per savaitę, bado dienų po to nedarau, bet kas baisiausia vartoju diuretikus ir vidurius laisvinančius,kad kitą dieną geriau jausčiausi, nes turiu skrandžio problemų, nes po diuretikų irlaisvinančiųjų ryte pilvas vėl buna sukritęs, skrandis tusčias, taip nesijaučiu tokia stora, bet pastebėjau, kad streikuoja širdis, energijos trūksta, irzli tapau (tikriausiai trūksta kažkokių elementų), nebežinau,ką daryti,kaip susutoti...bijau susigadinti sveikatą, bet kai protas aptemsta, negaliu savęs kontroliuoti. niekas iš mano draugų, artimųjų, šeimos narių apie tai nežino, manau nesuprastų, galbūt pasijuoktų, išvadintų beprote.... sunku...ir nesuprantu,kodėl...kodėl taip atsitiko,kas negerai, ką padariau blogai

Na jei šiek tiek paskaitei šią temą tai matai, kad nesi vienintelė su tokiom problemom. Kodėl atsitiko? Daug gali būti priežasčių, psichologinių, vaikystės traumų... Vienos bando "idealia" figūra maskuoti kažkokius kitus savo trūkumus (galbūt tik įsivaizduojamus), kitos įsivaizduoja, kad bus sėkmingesnės ar labiau mylimos būdamos plonos ir t.t. Kiekviena istorija kažkuo skirtinga, bet aš asmeniškai manau, kad visas sergančias valgymo sutrikimais vienija tai, kad yra maišomas valgis/svoris/dieta ir emocijos. Dažniausiai pablogėjimai būna patiriant stresą, einama valgyt užklupus nemalonioms emocijoms -- vienatvei, nežiniai dėl ateities, nepasitenkinimui esama padėtimi... Žmogus gali to ir nesuvokti, bet persivalgymas/dieta/badavimas sukuria lyg paralelią problemą -- persivalgai, tada rūpiniesi, kad nesustorėtum, kažką darai dėl to, t.y. nukreipi dėmesį nuo svarbesnių ir galbūt sunkiau išsprendžiamų dilemų savo gyvenime. Dėl to liga tai atsitraukia, tai vėl atsinaujina, aš asmeniškai manau, tai gan daug priklauso nuo to, kiek esame laimingos, patenkintos savo realybe, gyvenimu, ar jaučiamės gerai dėl ateities, ar atvirkščiai, jos bijom, norim kažką keisti ir tai kelia stresą.
Nieko nepadarei blogai, vieni tam, kad pabėgtų nuo nemalonios kasdienybės renkasi alkoholį, kiti vienadienius santykius, kiti -- maistą/dietą. Žmogiška. Dabar žingsnis suprasti save, stengtis pažinti, atrasti dėl kokių priežasčių negali iki galo mylėti savęs, puoselėti valgydama sveikai...

sutinku 100 proc

labas visoms. Mielosios ir brangiosios. as atkritau. Po 136 dienu. Pasirodo pagerejimas buvo laikinas. O dieve koks siaubas mane apima. Atrodo kad mirsiu. Kodel su manim visa tai vyksta. Per savaite tiek pasikeite gyvenime ir vel baime ir nezinia. Plysta sirdis man .

buvau vakar pas psichologe... Pagal ja man vidutinisko sunkumo depresija ir dar kazkoks velnias. Tai jau nekalbant apie bulimija. Paskyre vizita su psichatra, sake butinai reikes vaistuku pagerti. Ir pas ja karta per savaite ateiti. Bent pusmeti. Db jau galiu svajoti kad visas kosmaras pagaliau gali baigtis. Reikes tik laiko ir ga as vel busiu tokia kokia buvau Energina rami ir laiminga.., o kol taip nenutiks visuomet busiu cia su jumis.

Sveikos,

Gal kas turit pavyzdinį VSC valgymo planelį? Būtų įdomu pasižiūrėti. Dėkui

paziurek 209 zinute

Ojėj, kokia žiopla, žiūrėjau, žiūrėjau, o nieko nemačiau

Analogiška situacija ir pas mane. Viskas būtų gerai, jei ne mano nuolatiniai ėdimai, net gėdinuosi, slepiuosi valgydama. Visa laimė, kad aš nevemiu...( O gal nelaimė?).Dvi dienos visiško apsirijimo iki pykinimo, dvi dienos - pusbadis.. Ir taip sukasi ratas. Jaučiuosi kaip kalinė. Nuolat širdį slegia...