Vaikai kandžiojasi

Sveiki, turiu tokia situacija, net nezinau kaip reaguoti Vaikas eina i lopseli, siandien grizo namo su zyme nuo ikandimo ant zando. Vaikiukai dar labai mazuliukai, 2 metuku, bet man vistiek neramu. Ar gali buti kas nors sioje situacijoje kaltas? Aukletoja, kad nesuziurejo? Mama, kad blogai isauklejo? Mano vaikas, kad, galbut, ko nors nedave? Nezinau, net su kuo pasikalbeti del tokios situacijos, idomi butu bet kokia nuomone

Sunku nuspręsti, kas kaltas. Tik aišku, kad Jūsų vaikas yra auka, o ne kaltininkas. Kandžiojimasis kaip būdas išreikšti savo pyktį yra nepriimtinas. Maži vaikai tokiu būdu gali reikšti pyktį, tačiau reikia mokyti juos tvarkytis su pykčiu kitais būdais. Tai nėra lengva, turi padėti suaugęs. Tarkime, jei ketina įkasti dėl to, kad nori atimti žaislą, suaugęs žmogus gali įsikišti ir pasakyti, kad turi palaukti, kol pažais, kai pažais, jis būtinai gaus tą žaislą. Jei jau įkando, tuomet perspėti vaiką, kaip suaugęs elgsis dėl to (reakcija turėtų būti tuoj pat)- galima izoliuoti vaiką kuriam laikui, neleisti žaisti su tuo atimtu žaisliuku. T. y. pagalvoti, kaip šioje situacijoje padaryti, kad įkandimo pasekmės būtų nemalonios vaikui.
Pasikalbėti reiktų su auklėtoja.

Taip, vaikai dar jusu labai mazi. As savo darbe spresdavau sia problema taip. Jei matau, kad vaikas kanda ar kitaip skriaudzia kita vaika, bet dar yra per mazas suprasti ka jis daro, tada... As pasakau taip:" pazaiskim toki zaidima, paimk mano ranka ir dabar spausk ja labai, labai stipriai". Liepiu spausti ilgai ir padejuoju, kad man labai skauda, bet sakau, kad dar spaustu. Daznai toks vaikas, kuris skriaude kita vaika, kazkodel su pasitenkinimu tai daro, net juokiasi. O po to as sakau: "o dabar as tau spausiu". Vaikas duoda ranka, o as nepagailiu ir paspaudziu stipriai viena karta. Vaikas sudejuoja, rada as paklausiu, ar jam skaudejo, kai jis spaude, o vat kai kitam spaudzia, tai labai skauda. Taip pat zmogui skauda, kai jis ir kanda, dar net labiau. Visada sis metodas padejo, neturiu jokiu problemu su kandziojimu.

Sveiki, turim panašią problemą, tik šiuo atveju kandžiojasi mano pačios vaikas. Jam dabar 1 metukai ir 9 mėnesiai.
Dažniausiai kanda jei negauna to ko nori, nes iš veiduko matosi kad kanda su pykčiu. Jei man įkanda, apsimetu kad verkiu, kad skauda, tada jis man pučia į tą vietą, apsikabina, paglosto, o po 5-ių minučių vėl kanda. Būna, kad kanda ir šiaip, be jokios priežasties, pvz. - nori pakeisti pampersą, bandai imti jį ant rankų, vaikas pamato, kad ranka arti jo ir vėl kanda.
Kelis kartus kandau jam atgal, tada jis rodo kad jam skauda aš sakau ir mamai skauda, vaikas vėl man papučia kur įkando, aš jam papučiu, o po kelių minučių bėga kąsti tėčiui.
Vaikas darželio nelanko ir kol kas yra vienturtis, todėl iš kitų vaikų kaip ir negalėjo išmokti.
Vakar močiutė pasakė, kad matė, kaip vaikas kando šuniui į uodegos galą. Šuo mūsų ramus, nuo vaiko slepiasi nes jo jau bijo, niekada ant vaiko neurzgė todėl baisu, kad šuo neiškentęs gali kada garsiau amtelėti ir vaikas išsigąs.
Ką daryt kad vaikas nesikandžiotų?
Ačiū už atsakymą.

Kaip ir minėjau, norint sumažinti vaiko norą įkąsti, reiktų pagalvoti, kaip padaryti, kad įkandimo pasekmės būtų itin nemalonios vaikui ir jos sektų iš karto po įkandimo. Kai mažas vaikas pyksta, įkandimas yra tiesioginė jo pykčio išraiška, jam yra malonu, nes išlieja pyktį ir dėl to geriau pasijaučia. Galbūt padėtų vaiko izoliavimas kelioms minutėms į kitą kambarį iš karto po to, kai įkanda.

Tose situacijose, kada įkanda be aiškaus pykčio (pvz., kai keičiate sauskelnes) man atrodo, kad jis tuo momentu užsinori kontakto, o gal nestipriai susierzina, nes tuo momentu yra verčiamas daryti tai, ko nenori. Reaguoti galima taip pat- trumpam išnešti į kitą kambarį iš karto, kai įkanda, arba atsitraukti, pačiai išeiti, kad pabūtų vienas. Galima pasakyti vaikui, kad Jums skauda ir nenorite dabar būti (keletą minučių) su vaiku, kuris įkando.

Tokį netinkamą elgesį pakeisite negreit. Jeigu visada vaikas žinos, ka Jūs darysite, palaipsniui gali liautis kandęs.

Kaip Jūs aprašėte situaciją dabar (kad po įkandimo vaikas papučia, atsiprašo, jūs jam papučiate t. y. seka keli momentai malonaus bendravimo su mama), Jūsų elgesys skatina vaiką kąsti dar kartą, nes jam malonu.

Turėjom tokią bėdą - pirmą kartą nutylėjau, antrą kartą jau su auklėtoja šnekėjau, trečią kartą pati auklėtoja atsiprašė, kad nespėjo pribėgti ir apginti maniškio. Auklėtoja sakė, kad su "kandžiukų" mamytėmis kalbėjo. Ketvirto karto nebuvo. Žinau, kad elgiuosi nepedagogiškai, bet saviškiui aiškinu, kad pirmas muštis ar kitaip skriausti kitų pradėti niekaip negali ir už tai bus baudžiamas, bet jei jį kas skriaudžia, gintis privalo.