QUOTE(meskius_0417 @ 2012 12 16, 13:45)
Laba diena,
Aš tai vis dar bandau laikytis, bet kažko, jau visai minoras ima. Norėčiau eiti į lauką, atsistoti ir laukti, kol užpustys...
Nesijaučia man nei Kalėdų, nei švenčių, net sakyčiau, kad jų nenoriu. Visais metais čiut sulaukdavau lapkričio galo ir puldavau puošti namus. O dabar elementariai ranka net nekyla namus susitvarkyti, viskas apversta, nešvaru ir nuo to vaizdo bloga, o rankos nekyla... Kažkoks liūdesys.
Vienintelis žvirblis, kuris priverčia nusišypsoti - Kostas, tas juokdarius tai kokia mina suraito, tai atbėgęs apsikabina, tai bučkį siunčia - kad tik jis toks ir būtų ir niekada nepasikeistų.
Labiausiai širdį skauda dėl Godos, kažkaip ramiai ramiai slinko tie vėjaraupiai - ir jau kai čiupo tai čiupo. Vaikui ir temperatūra ir kasymasis - ir ašarų upeliai dieną naktį.... O labiausiai jai liūdna, kad sesė eina į darželį, eis į šventę, o ji neis. Niu niūru, niūru... Jau pasiruošusi ir senį pasisamdyti, kad tik jos ašaros nudžiūtų... Nes vienas momentas matyti tokį liūdną vaiką, nuvagotą baisių taškučių, kitas jau pasakyti, kad negana, kad skauda , bet dar su tais tašklučiais ir šventėje nebūsi. Bandyčiau apgauti, bet turim tokią Fruktelę Nedą, kuri ją tik ir erzina: Aš važiuosiu! Man bus šventė!....O tu stovėk tarp dviejų ugnių ir bandyk užgesinti....
O tada tokia durna mintis ateina, būtų mama... ji neleistų taip liūdėti, išleistų bent jau gryno oro įkvėpti... o dabar yra kaip yra. Sorry, išliejau savo liūdesį..
Liudnai tu cia.. Išties, ner baisiau, kai vaikas serga.. Situacija tavo sudėtinga tikrai.. Pasiguosti galima tik tuo- gerai, kad mažame amžiuje vėjaraupiai, gerai, kad ne per pačias šventes.. Nedos irgi toks amžius, ji nesupranta.. Beto, juk tarp vaikų visada yra konkurencija.. O kaip Godai operacija pavyko?
Viskas praeis, viskas bus gerai, pamatysi

O, šiaip, per ilgai namie užsibuvai, per ilgai užsisėdejai

Kad ir kaip gera namuose, bet....
O del namu tvarkos, tai aš irgi dar neišsišveičiau, tik palanges, langus- kad būtų galima pasidėlioti, pasidekoruoti.. Tikiuos, artejantis svaitgalis įneš tvarkos, gero gaivaus jausmo.. Nieko nespeju

Turim pasikeitimų darbe, nauja šluota naujai šluoja.. Tokie reikalavimai, tiek popieriu.. O pasitarimai kasdien, buvo net po du kelis kart išpuolę.. Žodis "pasitarimas" tapo keiksmažodžiu

Mano vyras jau gal galvoja, kad aš kur suku į šoną

, vis pasitarimuose.. Grįžtu kasdien po šešių.. Va, ir pirmadienį šventėje nedalyvausiu

, liūdna, nes jau antri metai.. Bijau attsiprašinėti, nesuprasta liksiu

Taip norėčiau.. Vis mintys, kaip ten Barborytė apsirengs, ar tėtis viską teisingai sudėlios

, ar susišukuos, kaip reikiant.. Ach, man dėlto širdelę spaudžia