QUOTE(vaje @ 2012 01 03, 21:51)
Pastarąjį laiką nesibaigia konfliktai tarp manęs ir vyro ir nerandame jokio sprendimo. O prasideda viskas nuo bereikšmių smulkmenų.
Situacija Nr.1 - paprašau saviškio nueiti į parduotuvę, jis pasako, kad neturi grynų/smulkių - sakau, aš turiu. Pribėga vaikas su knygele įkyriai lipdamas ant kelių - pradedu jam skaityt, vyras sėdi lyg niekur nieko. Pašnairuoju ir nepatenkinta burbteliu - tai ko neini, nesuprantu?
Su visa pagarba - konflikto pradzia - Jusu rankose.
Oi kaip negalima burbeti... As kartais paburbu, bet tuojaupat suprantu, kad tai MANO durnumas, MANO klaida. Nes vyrams labai nepatinka burbekles...
As buciau darius taip - jei ilgeliau nenueina i parduotuve, imciau rengtis ir nueiciau pati. Tyliai, be komentaru. Jei paklaustu, ar vis dar kiltu nesusipratimu, as kuo ramiausiu balsu pasakyciau :"Nieko tokio, as nueisiu pati" - ir stengciausi viska uzglaisyti svelnumu ir pan. (Bet, ciagi, suveiktu viskas kaipmat..ir jis pagalvotu - ai, durnas as...ko cia spyriojuos.)
Tad mano seimoje greiciausiai butu taip, kad pamates,jog rengiuosi - tuoj pultu ir nueitu pats.
Seimoje nesu verge ir be nuomones.
Sakyciau - seimoje renkuosi "protingojo asmens" pozicija.
Esu labai mylima ir gerbiama.
