Žodžiu, kažkokia depresija mane apniko - artėjantys Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE), blogi santykiai šeimoje, nesėkmės mokykloje ir meilėje (jei taip galima pavadinti. Bet apie meilę - vėliau).
Pradėsiu nuo šeimos: Realiai esame 6 asmenų šeima - aš, mano brolis, mama, tėtis ir seneliai. Bet. Bet tėvas jau beveik pusantrų metų dirba[ URL=http://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksandras_Luka%C5%A1enka]pas Batiušką[/URL]. Neslėpsiu, kad žinau, jog pagrindinis faktorius - pinigai. Jis ten gauna beveik 3 kartus daugiau, nei gautų Lietuvoje. Viskas būtų kaip ir tvarkoje - pinigais šeima aprūpinta ir taip toliau, bet jis gryžta vidutiniškai kartą per mėnėsį. Tai nėra labai džiuginantis dalykas, bet juk reikia išlaikyti vyresnėlį sūnų, kuris šiais metais išvyko studijuoti į Didžiąją Britaniją. Taigi panaudojus kai kuriuos aritmetikos veiksmus, mūsų šeimoje lieka tik 4 asmenys. Atmetame senelius, nes jie gyvena šiektiek atskirai (nuosavas namas, kuriame mes užimame antrą aukštą, jie - pirmą) ir ką gauname? - Lieku aš ir mama. Neseniai, visai atsitiktinai sužinojau, kad mama bendrauja su kažkokiu bičiuku. Ilgi pokalbiai telefonu, užmišti uždaryti pažinčių portalai, ir t.t. Nesu naivus, kad manyčiau, kad tai sutapimai, atsitiktinumai ir t.t. Tokių dalykų, pagal mane, nėra. Ir kažkoks pasikeitęs jos elgesys - pradėjo dažniau rėkti ant manęs, ant savo tėvuko, kai nuvažiuojame jo aplankyti, ir t.t. Ir dar artėjantys VBE. Ten kur aš noriu stoti (teisė) reikia ypatingai gerų pažymių (būtent, pažymių, o ne žinių). Na aš stengiuosi, bet pastangos būna bevaisės. Žinau savo bėdą (nedaskaitau sąlygų iki galo, ir kontroliniuose turime gražų dailų ketvertuką. Tuo tarpu, kai darome užduotis klasėje žodžiu, pažymys svyruoja nuo 8 iki 10. Tai išties labai sunku pakęsti, ypač, kai žinai savo bėdas, ir negali jų išspręsti. Ir baisiausias mano košmaras - meilė (o gal merginos? (?)) Kai gryžo brolis Kalėdom, jis su savo drauge praleido beveik visą laiką - jie buvo kartu, ir jie buvo laimingi. Kai aš tuo tarpu sedėjau prie kompiuterio, ir su pavydu žiūrėjau, kaip jie džiaugiasi vienas kitu, bučiuojasi, juokiasi ir t.t. Tas pavydas buvo ne toks, kad pavydėčiau jo merginos, bet toks, kad džiaugiuosi, kad jie laimingi, bet suprantu, kad negaliu pats tokiu būti. Praktika mano su merginomis dešimtabalėje skalėje yra maždaug -3. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. 18 metų, ir savo laisvą laiką skiria kompiuteriui. Kartais keikiu save dėl to, bet negaliu to pakeisti. Manau, kad žinai ir šios problemos "šaknis" - užsidaręs savyje, neišvaizdus (apkūnus, veidas ne itin gražus) gan tingus, nelabai turintis valios ir t.t. bet net neįsivaizduoju kaip šitas šaknis išrauti. Kartais net kyla mintis, kad gal reikėtų nueiti pas astrologus (ar kaip jie ten besivadina), kad jie parodytų man, kas manęs laukia ateityje.
Ačiū tiems (-oms), kas sugaišo savo 4 minutes laiko, ir perskaitė šią blevyzgą. Dar didesnis ačiū tiems (-oms) kurie parašys komentarą, ir kaip nors padės man išsikapstyti iš šios depresijos..
P.S. Įtariu, kad pataikiau ne į tą poskyrį, bet gal atleis šio forumo damos man
