Alain de Botton "Apie meilę. Žvelgiant pro filosofijos mikroskopą"
"Jeigu iš pradžių mergina patinka, paskui tikriausiai ja nusivilsi. O jeigu vesi tą, kuri nepatinka, visada yra tikimybė, kad galų gale nuomonė pasikeis į gerą."
Alain de Botton - šveicarų kilmės anglų rašytojas, kurį Lietuvos skaitytojai jau pažįsta iš kitos knygos "Romantinis sąjūdis". Su kuo mums asocijuojasi žodis filosofija? Filosofinės knygos? Su didelėm, storom knygom, apdulkėjusiais viršeliais, kur rašoma
nesupranta kalba ir net neįdomiai!
A. de Botton savo knygose sugeba suderinti viską. Žiupsnelis filosofijos, keletas esės prieskoniųm romano ingridientų. Ir visas šis mišinys sukuria gerą, skoningą, įdomią ir filosofinę knygą.
Pagrindiniuose knygos veikėjuose - Alanas ir Chloje - kiekvienas iš mūsų rastume nors dalelę savęs. Kiekvienas, kuris nors kartą puoselėjo meilę, santykius su kitu žmogumi, tikėjo, kad tas sutiktas žmogus yra mūsų sielos draugas.
Alanas ir Chloje susipažįsta lėktuve. Tai negali būti tik atsitiktinumas! Tikriausiai tai lemtis - galvojo Alanas, skaičiuodamas jų susitikimo tikimybių teoriją. Choje - jauna, iš vaikystės traumų neišbrendanti mergina. Tai pat tinkinti, jog Alanas ją tinkamai mylės ir jeigu reikės net pasikeis.
Iš pradžių pagrindinis veikėjas mane šiek tiek erzino. Bet tikriausiai daugelį iš mūsų erzina ką tik įsimylėjusios poros ir jų viešas rožinių akinių rodymas. Pagalvojau, kad jeigu Alanas būtų lietuvis, tai po pirmos savaitės pažinties su Chloje, mes juos išvystume ant naujo "Žmonių" viršelio, iš tolo rėkiančia antrašte "tai mano gyvenimo meilė", "dabar jau tikrai paskutinė"!
Bet viskas baigiasi, rožinių akinių era taip pat. Kiekvieni santykiai turi stadijas ir kiekvienos iš jų perėjimas daro mus brandesniais ir tvirtesniais. Autorius tose stadijose puikiai sugeba įterpti filosofijos žinias. Kartais subtiliai, kartais intriguojančiai, bet svarbiausia - įdomiai.
"Supratau, kad reikia išmokti dar sudėtingesnę meilės pamoką - kaip žongliruoti nesuderinamais meilės aspektais: išminties poreikiu ir tikėtinu jos neveiksnumu, aistros kvailumu ir neišvengiamumu."
Dar vienas neįprastas šios knygos bruožas yra tai, kad ji nėra parašyta vientisu tekstu. Tiksliau, kiekviena pastraipa yra sunumeruota. Taip pat ši knyga įtrauktą į "1001, kurią privalai perskaityti iki savo mirties" sąrašą.
Rekomenduoju perskaityti tiems, kurie planuoja, kuria ar jau sukūrė santykius. Tam, kad kartais nepamirštume, jog net ir ilgai nešiojami akiniai, dar nepagerina regėjimo.
Knygos pabaiga mane ir nustebino, ir ne. Užvertus paskutinį puslapį, pagalvojau: reikia palaukti kelių savaičių, kai pasirodys naujas "Žmonių" žurnalas, turėčiau pamatyti Alaną su nauja pasija.