Pirmiausia tai abu nusiraminkit.

Nėštumas juk nėra jokia tragedija. Suprantu, kad jums abiems dabar šokas, bet.. Tai praeis.

Pasistengus, net ir mokslų dėl vaiko nereiktų mest. Juk galima dirbti laisvu nuo mokslų laiku, vaikutį prižiūrėtumėt pasikeisdami. Dėl kiekvieno vaiko reikia kažkiek aukotis, bet aukoti visą savo ateitį, kaip jūs rašot..? Dėl draugės..? O tas "viskas, kas geriausia" yra tik klišė, kuri nesako nieko. Tas, kas geriausia jums, gal nėra geriausia vaikui? Vaikui reikia tik jūsų meilės, rūpesčio ir maisto, o visa kita yra tik daiktai.. Jų galima gauti nemokamai (vien šitam forume kiek mamos dalina) arba labai pigiai. O būstas.. Juk ir dabar kažkur gyvenat ir tam reikia išlaidų. Pasispausit ir gyvensit su vaiku.
Taip pat nieko blogo nematau, jei ir akademines atostogas reikėtų pasiimt.. Juk bet kada galėsit sugrįžt mokytis.
Laikas gal pagaliau suaugt ir prisiimt atsakomybę.

21 metai tai nėra mažai, ir 18 žmonės gimdo ir, jei yra pakankamai protingi - pasiekia visų planuotų tikslų (turiu nemažai pavyzdžių aplinkui

). Vaikas kaip tik yra labai stipri paskata. O jauni tėvai yra labai gražu. Ir kai jums abiems bus po 30 metų turėsit jau paaugintą vaiką.
Nežinau, kiek jus palaiko/nepalaiko jūsų abiejų tėvai, bet, kiek man tekę susidurt, dažnai būsimiems seneliams būna šokas, pykčiai ir pan. Bet kai pripranta prie tos minties ir kai gimsta vaikas, jau staiga būna viską pamiršę ir tik savo anūkais džiaugias (ir net neįsivaisduoja, kad galėjo būti kitaip, kitas laikas ir pan).
Nužudę savo negimusį vaikelį kažkada gailėsitės. O kelio atgal nebus, nors ir turėsit "viską, kas geriausia"... jums.
Kuo didžiausios sėkmės ir ramybės. Būkit stiprūs.