Labas.
Iš tiesų tai net nežinau kokie vėjai mane į šią temą atvedė. Tačiau visa perskaičius , neištvėriau neparašius. Visų pirma, esu tokio paties amžiaus kaip ir pats autorius, na meteliais vyresnė (tik tam , kad paaiškėtų, jog tikriausiai turiu ne daugiau smegenų ir patirties nei tu pats

, tad jei su kažkuo nesutiksi-nepyk ).Visų antra, nebuvau papuolus į tokią situaciją , tada atrodytų, ką aš čia veikiu? Na, visų pirma lenkiu galvą prieš labai subrendusį mąstymą. Tai yra ,mano nuomone ,PAGRINDAS, statant tvirtus, nors ir nedrąsius žingsnius šiame klaidžiame pasaulyje. Be proto džiaugiuosi, kad su panele nusprendėte gimdyti . Jos viduje dabar gyvena jūsų ateities šypsena. Tai brangios akimirkos ir jos per trumpos, kad jas ištintume iš savo gyvenimų . Nesvarbu, kad esat jauni, gyvenimas visad buvo sunkus, tačiau aš esu už tai, kad reikia matyti gerają šio dalyko pusę. Tikiu, kad materialūs dalykai sunkiai einasi ir nera viskas taip paprasta, bet tuo pačiu ir tikiu, kad visa gyvenime ko norime-gauname. Pasieksit viską, būkit stiprūs. Į pinigus žiūrėkit kaip į vandenyną-kuo labiau susispausit, tuo mažiau jų ir ateis, bet kuo didesnis vandenynas mintyse, tuo daugiau pinigų ir gyvenime. Išvažiuosi,, užsidirbsi, manau aplamai galimas dalykas, kad ateitį kursit ne Lietuvoje (sakau tai tik linkėdama jums abiem kuo geresnio gyvenimo). Lietuvoje daug piktumo, nesusipratimų teisiniuose ir žmonių tarpusavio santykių klausimuose. Tegul mamytė gimdo čia, o paskui linkėčiau kelt sparnus (žinau, kad už tai forume galiu sulaukt daug priekaištų, bet tai tik mano nuomonė norint ramaus gyvenimo). Svarbiausia, kad kiek matau esi ryžtingas. Dėl nieko nesinervuok, tegul viskas plaukia pasroviui , gyvenimas neš sava vaga. Kas liečia mokslus-pati studijuoju universitete, bet tikrai turiu pažįstamų, kurie derina mokslą su darbu. Manau, tai jūsų perspektyva. Dabar įsikurkit, o paskui-baigsi ir mokslus. Atsigaus jaunoji mama po gimdymo. Na,gal aš čia per daug išsiplečiu, tačiau pernelyg laisvai liejasi mintys

Tikiu, kad VISKAS BUS GERAI. Svarbiausia artimųjų palaikymas, o jei ne jų, tai turit vienas kitą. Svarbiausia-kiek gali stenkis būti su savo būsimo vaikelio mama, duok jai daug šilumos ir supratimo. Manau, ji bijo ne ką mažiau už tave. Dar manau, kiek tai leis galimybės, pabūkit vienas su kitu negalvodami kaip viskas susiklostys-stenkitės praleist kuo daugiau linksmų ir įprasminačių akimirkų. Dar karą pakartosiu-ne amžiuje esmė, esmė smegenyje ir kiek ten pilkosios masės turi ant pečių

Tad užbaigdama noriu palinkėt kuo didesnės vaikelio šypsenos ir tavo ašarų, kai po trejų-keturių metų supdamas savo mažylį galėsi pasakyti-velniava, aš LAIMINGAS

Kuo stipresnės sveikatos mamai, rūpinkis ja. Sveiko sulauksiančio mažylio

ir pabaigai norėčiau pacituot viena mano mėgiamą autorių :"Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia."
Sėkmės jum abiems, gyvenimas-mūsų staigmenos