QUOTE(trojana @ 2012 03 13, 15:04)
Matyt ko labiausia tuo momentu žmogui reikia, Dievas stumteli ir pabaksnoja nosimi:) Aš apie save ir šitą temą.
Šiaip nuo pat vaikų gimimo, kovoju su kaltės jausmu. Labai blogai jaučiuosi, kai aprėkiu vaikus, kai supykstu. Ir atsiprašau, ir išbučiuoju, bet blogai jaučiuosi. Ir va, žiūriu kaip tik apie tai kalbate. Reikia tikrai mokytis atleisti sau, nesiekti būti idealia mama...Vaikų gimimas iš viso mane pakeitė, aš dar niekada savęs neanalizavau. Kaip aš sakau dar niekas manęs taip nenervavo kaip mano pačios vaikai, ir nieko labiau nemylėjau kaip savo vaikų.
Nesivaikykime idealų,vistiek nebūsime kažkuo kitu kaip tik savimi ir neauklėsime savo vaikų kaip kažkas kitas.Vaikai mus pasirenka,tai faktas.Turiu tame "mistinės"patirties.Tai jei jau pasirinko ar mes begalime būti blogos mamos?Pastebėjau,kad pyktis ant vaikų ir irzlumas kyla tada,kai nesijaučiu patenkinta savimi.Girkime save,mokykimės mylėti,o vaikai tai perims be didelio vargo.
Aš savo vaikams ir kailį esu iškaršusi ir kartu su keturiolikmete į šokius ėjau.

Ji taip norėjo.Bandžiau įvesti taisyklę,kad iki 10 val.vakaro aš dirbu mama,paskui vaikai miegoti,o aš jau mama nebedirbu.

Tai vistiek slankioja aplinkui,keliasi gerti ar "tempia gumą",kad tik ilgiau nenuėjus į lovą.Sakau gana man,viskas,mano darbas baigtas.Dukra sako,gerai,tu dabar nebūk mama,tu dabar esi draugė.

Tokia tad mano patirtis.
Beja,tema apie ligas ir susirgimus...
Jaunystėje baisiai perpykau ant savo tėvo.Sekančią dieną baisingas gastritas.
Kai tik pajausdavau didžiulį prieraišumą vyrui,tas būtinai užgerdavo.
Kai apima neapykanta sau-bronchitas ar plaučių uždegimas.
Gal kas žino,kodel ko ne visi turi stuburo problemų?Su kuo tai siejasi?