As prisimenu, kai gyvenom vienam bute, tai kaimyne, gyvenanti aukstu zemiau, parase skunda ant musu, kad mes velai vakare einam i vonia praustis, maudytis, ja nervindavo tas garsas kai girdisi, kai is vamzdziu bega vanduo
Na ir ka, atejo igaliotinis, paziurejo, kokie cia mes zmones gyvenom, patikrino ar tvarkinga santechnika, na zodziu isejo juokdamasis
Tada ji iskisusi galva pro langa rekdavo, kad mes trukdom jai miegot, nes velai einam i vonia i tualeta
O kaimynai rekdavo ant jos, kad ji per langa saukia
Oi turejom beprote kaimyne, o kai langus plaudavau, tai ziuredavo prie ko prikibt, kad koks laselis vandens nenutikstu. Tai kaimynas toks tycia jai uzpildavo stikline vandens, na ne ant jos, bet taip pro langa, o ji manydavo, kad as taip slapiai langa plaunu, kai pradedavo rekt, o visi kaimynai juoktis, budavo cirkas be pinigu