Aš ir mano autistukas

O, geras, nori pasakyti, kad INTJ (gal tai Racionalus loginis intuityvus intravertas? Nors MBTI skirstymas kitoks šiek tiek, nei socionikoje, taip kad nebežinau kaip pagal MBTI išsišifruoja INTJ) gali būti panašesni į autistus. Aha, kažką panašaus mačiau forume...
Na taip, pritariu tau, kad ekstravertai, vienas iš kurių yra ESFP, tikrai bus mažiau autistiški.

ir mano mintys tokios pat...


pabandyk keisti į aliejinį...mes vandenininį gėrėm, kol nepatekom pas ortopedę...pačiupinėjo galvytę ir išsigando, sako: jūs vit. D neduodat, o jam jo būtinai reikia aš jai aiškinu, kad duodam ir dozė šiek tiek didesnė, nei profilaktinė (dabar jau tikslios neatsimenu)...ji sužinojusi, kad duodam vandenininį, paaiškino, kad jis visiškai neveiksmingas ir prisakė keisti į aliejinį...ir tikrai, kai pakeitėm į aliejinį, pagreitėjo vaiko fizinė raida, nustojo prakaituoti rankytės...




Šiandien maniškis išleido mane į vieną į parduotuvę, o pats liko namuose su sese iš kelių kartų siūliau eiti kartu, bet vaikas nutarė likti namuose aišku buvo neramu ir stengiausiu kuo greičiau subėgioti, bet vis tiek smagu, kad jau galima susitarti, kad pats priima sprendimus...na auga tas mano vaikis o prieš metus bijojo mamą net iš savo akiračio paleisti...jei kas būtų pasakęs, koks jis bus po metų, turbūt nebūčiau patikėjusi...

o koks jums skirtumas ka masto nepazystami aplinkiniai ir ka jie kalba? o jei jau vaikas eis i bendraja mokykla - tai nieks nebekalbes? gi netaps jis protingesniu, gal kazkas juoksis, gal kazkas tyciosis, gal kazkas lygiai tokiu pat durneliu laikys kaip ir spec mokykloje - kokia ugdysis vaiko saviverte? jis toje mokykloje bus niekas absoliutus, nedalyvaus niekur - nes uz ji visi kiti bus gabesni, protingesni, sumanesni, o savo lygio mokykloje - gales pilnaverciai dalyvaut mokyklos gyvenime ir kelt savo saviverte
va ko ko nepakesciau - aplinkiniu gailescio kad auginu toki kitoki vaika
o visa kita dzin



ko jis ismoks is ju jei ji atstums, juoksis is jo, nesupras. Aukletojoms nasta, vaikams pajuokos objektas Jau taip autistukai nera socialus labai - tai jei su jais taip bus elgiamasi ar jie benores socializuotis? Aisku daug kas priklauso nuo kolektyvo, i kuri jis bus integruotas - juk yra puikiu vaiku ir dar puikesniu aukletoju - kur gali gerai jaustis bet koks, kitoks vaikiukas Tik kuo vaikas vyresnis - tuo ta puikaus klimato kolektyva sunkiau rast

Ir aš manau, kad autistukai (išskyrus sunkius, kurie negali būti kolektyve) turi augti tarp sveikų vaikų...jei jie matyts tą patį elgesio modelį (arba dar blogesnį), kaip jie keisis ir atsikratys blogų įpročių, arba išmoks bendrauti...juk vaikai labai kopijuoja savo bendraamžius, tad geriau tai daro matydama NT vaikus...o dėl agresyvumo...jo turi ir NT vaikai...dukros grupėje buvo keli tokie "sunkūs" vaikai, kad mūsiškiams turbūt toli iki jų...na ir ką, būna tokie vaikai darželiuose, bet jei neturi oficialių diagnozių, niekas į tai nekreipia dėmesio ir negali jų išvaryti...be to, jei namuose vaikas agresyvus, gal darželyje išmoks suvaldyti savo emocijas, nenorės išsiskirti...kai nėra mamos šalia, vaikai dažnai elgiasi kitaip, tad gal viskas bus gerai

ir manau kad kiekvieno vaiko vieta bendroje ar spec istaigoje yra individualus sprendimas, vienam ten geriau, kitam kitur geriau

maži vaikai nelinkę atstumti, pasijuokti...jie neskirsto vaikų į tokius ir kitokius...tai mes, suaugę, tai darom...ir jei auklėtoja parodys, kad tas vaikas yra jai našta, kad jis blogesnis už kitus, vaikai taip pat pradės tą vaiką išskirti...kaip jausis vaikas tarp bendraamžių labai priklauso nuo pedagogo, dirbančio su jais...kol kas remiuosi savo patirtim...darželyje visi vaikai buvo vienodi, bet patyčių netrūko, vaikai rasdavo dėl ko būtų galima vieniem iš kitų pasišaipyti...dabar ji antrokė, klasėje yra visokių vaikų...du bermniukai sunkiai bendraujantys, vienas turi negalią ir sunkiai valdo vieną ranką, viena mergytė labai stambi...na ir niekas nesipravardžiuoja, nesityčioja, o kaip galėdami padeda vieni kitiems...viena mergytė labai neturinga, tai kita klasiokė (ji gerokai aukštesnė) atiduoda jai savo išaugtus rūbelius ir visi tai žino, bet niekas dėl to nesijuokia...aplamai klasė labai draugiška ir tai manau yra mokytojos nuopelnas...

nu taip, vaikai neskirsto - jie nepastebi kad kitas be rankytes (pas mus grupeje tokia mergaite buvo), kad kitas storas, o tas su akinukais , bet yra dalyku - kuriuos jie pastebi (cia is darbo ir musu darzelio grupes repertuaro) - berniukas (su numanomu PA, nes netirtas), istisai atimineja zaislus (pats negeba pasirinkt veiklos, todel atima ja is kitu), musasi, kandziojasi, negana to, jam istisai teka seiles - maikute visada slapia, jis viska griauzia, valgo rankomis - aukletojos tikrai jo neisskiria (matau ir tikra puse, nes nesu ne vieno vaiko toje grupeje mama, o ir pas save uzsiemimuose), bet vaikai nenori salia jo sestis valgyti, ar piesti (nes jis pribuzoja ju piesinius, ar dergia ju leksteje), nenori su juo dalintis zaislais - nes nuseilioja, apgrauzia, nenori einant i sale duot rankos - nes jos istisai slapios ir lipnios nuo seiliu Tokio pat intelekto vaikuciau - tokiu dalyku nepastebetu, siuo atveju ji atstumia veikloje As pati su juo dirbu, bet imu i pratybas viena pati, dazniausiai paskutini, kad paskui galeciau nuplaut visas priemones, prie kuriu jis lietesi (vaikai eina miegot, tad negaisdama pratybu laiko susitvarkau) - nes man nemalonu, kai jis viska griauzia, ar ciupineja - po to tuos pacius daiktus turiu duoti kitiems. Atsivedus i uzsiemima visada jam pirma nuplaunu rankytes, plaunu rankytes ir veiduka keliskart pratybu metu - nes man nemalonu liestis prie jo
taip pat maciau atveji, kai autizma turintys vaikai uzejus psichavimo momentui klykia, dauzos, raitos ant grindu - vaikai ju paprasciausiai bijo, po menesio pradeda vengti ziasti su jais - nes vel bijo neaiskios reakcijos ir pan.
Nenoriu pasakyt kad va imkim ir ismeskim is kolektyvu kitokius vaikiukus - jokiu budu ne, bet reik labai ivertint viska pries renkantis istaiga, taip pat bendraut su vadovu klases ar grupes ir nebijot reikalui esant perkelt vaika kitur, kur jam butu geriau (ta prasme aisku pradziai bandyt bendraja istaiga, jei neprisitaiko, keist i spec) - bet velgi, sitas ko gero imanoma tik mazesniuose miestuose, nes kiek zinau pas jus eiles nezmoniskos ir sprest turit iskart - be jokiu pabandymu (nebent super iseitis bendrojo lavinimo darzelis ar mokykla turinti spec klases)

Kokio jis amziaus? Nes jei labai maziukas, tai dalis dalyku, kuriuos jis daro, dar ganetinai normalus..
Kita vertus man is viso idomu, pagal ka yra sprendziama, kad vaikas galbut PA? Tik is to, kad jo elgesys va toks - ne visai normalus ar dar yra kokie kiti realus kriterijai tam?

Tiesa, mano vaikui paskutiniu metu irgi padidejo seletekis kazko, nors anksciau tokiu bedu nebuvo... Gal kas turit kokiu nuomoniu, kodel jis padidejo ir kaip ji tvarkyti namu salygomis?

nu jam 4 metai greit

nieks nesprendzia ir nieks nesako kad jis tures PA, bet nu nujauciu kad taip bus jo orentacija, suvokimas, kalba, uzduociu suvokimas, piesiniai - nu daug kas byloja, jog tas vaikas tures atsilikima, ir gana zenklu... Dar jei jis lankytu spec darzeli - galbut kazkiek situacija geretu - dabar - nenusimato

gal taviskiui dantys dygsta? su tuo berniuku as ir dirbu praktikai ne kaip logopede - ta prasme nemokau jo kalbeti - nes laiko mazai tam turiu, manau didesne beda tas seiletekis - tai stengiuos ji ivaldyt, nes vaizdas ziaurus su juo (krutinyte istisai slapia, smakras slapias, visad tysta ta seile )

Na tai jau nemazas. Maniskiui dar nera taip labai blogai, visas slapias nevaiksto, tik pastebejau, kad truputi daugiau pasiselioja, nei iki tol.. Bet musu logopede irgi stengiasi sita patvarkyt.

tai taviskis ir mazas dar - susitvarkys , o gal dar dantukai nevisi - tai ju dygimo metu gi seiletekis dideja

Šiandien J mačiau, kaip namuose žiauriai atsibodo: nors ir piešėme, ir žaidėme, ir varškės apkepą kartu kepėme, ir pratybėles jau bandėme braižyti, ir filmukus žiūrėjome, ir Tele Bim Bam dainavome, ir dėliones dėliojome, ir vienas su mašinytėm pažaidė, bet paskui jau pradėjo vaikščioti pasieniais. Pasikviečiau mamą, kad pasiimtų iki rytojaus ryto, kad aplinką pakeistų, o ryt eisime į teatrą. O kad pradėjo kelti scenas Ant mano kaklo užsikabinęs, apsikniaubęs, niekur jis neis, ašaros krokodilo, seilės iki žemės, nori likti namie, grauduliai baisiausi, man ir močiutei širdis plyšta, vienžo Turėjau aš išeiti trumpam padėti MB darbe. Tai vos mane paleido. Paskui mama skambina - sako, mes jau lauke. Jokių ašarų, visas patenkintas, močiutę myluoja ir t.t. ir pan. Nu ir suprask jį kad nori . Mamyčiukas. Nors prisimenu laiką, kai manęs jam visai nereikėjo, buvo vienodai ar esu, ar nesu, netgi atstumdavo...