Sveiki mielieji.
Kreipiuos į Jus užklupta šiokio tokio šeimyninio nesusipratimo. Vis dar neesu tikra, kad šis skyrelis tinkamas norint susilaukti tinkamos pagalbos, o,bet,tačiau.. Jei moderatoriai suras jaukesnius namus šiai temai- sutinku kraustytis.
Labai nesiplesiu į lankas (ilgų tekstų niekam skaityti nepatinka), bet jei kam kils kokių klausimų- atsakysiu.
Bėda tame, kad mano diedas baigia nušokti nuo sveiko proto (na, bent jau aš esu linkusi taip mintyti) ir kosminiu greiciu lekia į man visai nepriimtinus kraštutinumus kamuodamas mane savo naujaisiais pastoriais/tiesioginiais Dievo pasiuntiniais. O aš tuo tarpu einu pas jus, noredama paklausti gal kas esate su šiais veikėjais tiesiogiai/netiesiogiai susidūręs. Bet kokie atsiliepimai yra laukiami.
pradėsiu nuo mano 'mylimiausio'
toliau-
ši organizacija
bei ši
na ir šiam kartui dar vieną
yra dar visas pluoštas kitų veikejų, bet šiam kartui gana pačių pačiausių. manau susidarėte bendrą vaizdą?
dėkoju už bet kokią pagalbą padėsiančia susigaudyti kas darosi mano šeimoje.
Linkiu jums ramybes seimoje.Kazkada minejote,kad vyras romas,ar pagal tautybe jie neispazysta kokiu tradiciniu tikejimu?
QUOTE(due drops @ 2012 02 04, 02:00)
Linkiu jums ramybes seimoje.Kazkada minejote,kad vyras romas,ar pagal tautybe jie neispazysta kokiu tradiciniu tikejimu?
šie paskutinieji 'pričiudai' kaip ir nieko bendro neturi su tautybe. manau jau ir sijoną ilgą užsimaukšlinčiau ir varažyt išmokčiau jei tai padetų visų mano minetų veikėjų atsikratyti. o to jam nereik. jam reikia, kad aš apsišarvavusi jo gautomis žiniomis eičiau pasaulio gelbėti iš šėtono gniaužtų.
kiek pati žiūredama supratau, tai nėra kažkokie įpatingi tikejimai-ta pati krikščionybė. tiesiog mano supratimu atskiesta amerikietišku pastoriavimu, bei rusišku noru pasipelnyti iš svetimo kišenės.
o ramybe, Due Drops, dar artimiausiu metu matyt man nesišviečia.
Gal galiu bandyti ikisti trigrasi 
Daznai "naujos durys" atsiveria, kai uzsiveria kazkurios kitos,"senos"...Ta prasme, zmogus nepatenkina kazkokiu poreikiu, is to isplaukia ieskojimas ir va kai randa kur butu svarbus, svarbi jo "misija", ten ir lieka.Poreikia gali buti ivairus - fiziologiniai, psichologiniai...Ar nevyko kazkokie pokyciai, kokie neramumai pries pasineriant i tuos nesusipratimus ir t.t?
Daznai "naujos durys" atsiveria, kai uzsiveria kazkurios kitos,"senos"...Ta prasme, zmogus nepatenkina kazkokiu poreikiu, is to isplaukia ieskojimas ir va kai randa kur butu svarbus, svarbi jo "misija", ten ir lieka.Poreikia gali buti ivairus - fiziologiniai, psichologiniai...Ar nevyko kazkokie pokyciai, kokie neramumai pries pasineriant i tuos nesusipratimus ir t.t?
QUOTE(restarta @ 2012 02 04, 17:56)
galima
šiuo atveju visos nuomonės iš šalies yra man vertingos. jo visas gyvenimas yra sudarytas iš įvairių dvasinių/fiziologinių pokyčių/nesusipratimų. kuo ilgiau gyvename kartu, tuo labiau įsitikinu, kad tai jo nuolatinė būsena ir tas vidinis nerimas- dalis jo esmės.manau jūsų poste yra nemažai tiesos. tiesiog ši pasirinkta jo misija visiškai neatitinka manosios. aš-ramus žmogus, neturintis poreikio keisti bei gelbėti pasaulio. aš turiu savo asmeninį santykį su Dievu kuris mane tenkina. Jaučiuosi jau atradusi tą kelią kuris man skirtas. Tačiau antroji pusė yra visai kitoje 'stotelėje'. Jis mato save kovojanti pirmose gretose.
aš tiesiog labai abejoju ar jo vedliai turi tokius pat nuoširdžius motyvus.
Tai čia jau tarp savęs reiktų kompromisų ieškoti...Kaip suprantu B nuoširdžiai tiki savo idealų tikslais ir ketinimais?O ką sako apie Jūsų nuomone, ar ji jam svarbi?Sutart, kad šeimoje nebūtų kišami religiniai(ar kaip čia juos pavadinti) įsitikinimai nebūtų įmanoma?Tegu "laisvalaikiu" gelbsti pasaulį, tačiau nesuteikdamas vargo tuo savo artimiems...Net nebežinau ką patarti, nes pažįstų tokių žmonių ir nelabai ką sekasi pakeisti...čia jau jie turėtų norėti kažką keisti, bet jeigu jiems ši zona komfortabili, tai iš jos ir neis lauk.
Na, kantrybės, ramybės...bandykit aiškintis, gal kažkokia kita veikla, ekstremalūs pojūčiai ar dar kas nukreiptų dėmesį nuo tokios "psichozės"...
Na, kantrybės, ramybės...bandykit aiškintis, gal kažkokia kita veikla, ekstremalūs pojūčiai ar dar kas nukreiptų dėmesį nuo tokios "psichozės"...
Kažkada, gal prieš 6-7 metus ir aš buvau užvedusi panašią temą ir dabar atrodo temos autorė kalba apie mane ir mano vyrą. Idendiška.
Manau vyras " gelbstisi" pirmiausia pats nuo realybės, konkretaus gyvenimo ir jo problemų sprendimo, taip sakant einamųjų reikalų. Pats turi problemų tai " gelbėdamas" pasaulį tiesiog taip siekia pateisinti tai kad savo problemų nesprendžia.tada pagrindinė kova būna nukreipta į sutiopktinio gelbėjimą ir vaikų tempimą tuo keliu.
Ką dariau aš- bandžiau suprasti, priimti, prisitaikyti, tačiau šeima vos neiširo ir lūžis įvyko tada kai prieš 4 metus pagrąsinau jo pastoriui ,kad nuleisiu nuo laiptų tiesiogine ta žodžio prasme bet kurį,kuris peržengs mano namų slenkstį.
kaip bebūtų parodoksalu bet keisti reikėjo man savo požiūrį ir savo supratimą ir suvokimą. Mastyti reikia pradėti pačiai. Patiko perskaityta frazė- daugelis tik galvoja kad jie mąsto, iš tikrųjų tai jie tik reaguoja į aplinką. tai va,kai mąstyti pradėjau pati o ne tik reaguoti š aplinką- pradėjo pasikeitiumai.
Kas dabar- vyras vaikšto kaip vaikščiojęs ten, tačiau vienas ir " nureikšmintas " tas jo pasaulio gelbėjimas, daugiau viską daro iš inercijos ir įpročių.
Temos autorei patariu pradėti mąstyti jau dabar- tai dirbti su savim, užsiimti savianalize ir suvokti kad viskas kitų elgesys su mumis ir artimųjų elgesys tai mūsų atsakomybės reikalas. labai sunkiai suvokiamas dalykas. Gal neprarasit tiek laiko kiek aš, dabar per stebuklą pavyko tokiom sąlygom išauginti tokius vaikus kokius turiu, nes tėvas net nebuvęs nei mokykloje, nei jokios veiklos su sūnumis neturėjo, nes jų neleisdavau į tuos susirinkimus, tai neturėjo su vaikais ką veikti.
Manau vyras " gelbstisi" pirmiausia pats nuo realybės, konkretaus gyvenimo ir jo problemų sprendimo, taip sakant einamųjų reikalų. Pats turi problemų tai " gelbėdamas" pasaulį tiesiog taip siekia pateisinti tai kad savo problemų nesprendžia.tada pagrindinė kova būna nukreipta į sutiopktinio gelbėjimą ir vaikų tempimą tuo keliu.
Ką dariau aš- bandžiau suprasti, priimti, prisitaikyti, tačiau šeima vos neiširo ir lūžis įvyko tada kai prieš 4 metus pagrąsinau jo pastoriui ,kad nuleisiu nuo laiptų tiesiogine ta žodžio prasme bet kurį,kuris peržengs mano namų slenkstį.
kaip bebūtų parodoksalu bet keisti reikėjo man savo požiūrį ir savo supratimą ir suvokimą. Mastyti reikia pradėti pačiai. Patiko perskaityta frazė- daugelis tik galvoja kad jie mąsto, iš tikrųjų tai jie tik reaguoja į aplinką. tai va,kai mąstyti pradėjau pati o ne tik reaguoti š aplinką- pradėjo pasikeitiumai.
Kas dabar- vyras vaikšto kaip vaikščiojęs ten, tačiau vienas ir " nureikšmintas " tas jo pasaulio gelbėjimas, daugiau viską daro iš inercijos ir įpročių.
Temos autorei patariu pradėti mąstyti jau dabar- tai dirbti su savim, užsiimti savianalize ir suvokti kad viskas kitų elgesys su mumis ir artimųjų elgesys tai mūsų atsakomybės reikalas. labai sunkiai suvokiamas dalykas. Gal neprarasit tiek laiko kiek aš, dabar per stebuklą pavyko tokiom sąlygom išauginti tokius vaikus kokius turiu, nes tėvas net nebuvęs nei mokykloje, nei jokios veiklos su sūnumis neturėjo, nes jų neleisdavau į tuos susirinkimus, tai neturėjo su vaikais ką veikti.
