as pora metu sventai tikejau ka gyd sako. klausiau . gi medikas. net sliauztus turejau vaikui " pas gydytoja vezti", matyt taip jau uzsiliko is tevu auklejimo. o dabar diskutuoju, gincijuosi, domiuosi, reikalauju, prasau. ir dziaugiuosi. sergam bet antibiotikai pas mus svecias retas

ir praktiskai is 5 kartu kai juos paskiria vaikas gauna 1 karta koki turbut, nes jau pati matau ar reikia ar ne. tikiuosi taip seksis ir toliau ir mano kaip mamos nuojauta bei mano zinios manes neapgaus . nes vis tik sunku moraliskai nusipjaut i gydytoju nurodymus ir gydyt kitaip, taip kaip man atrodo. tada galvoji ka as suprantu, ji tai mokslus baige.. bet dabar pakeiciau mastyma ir manau kad savo vaika zinau geriausiai.
o mes po adenoidu operacijos, toliau namie, lyg ir ne liga cia, bet vistiek namuciuose, as labai tikejausi kad sunui jos nereiks, istempem beveik iki 7 metu, bet vis tik nebebuvo ka daryt, tikiuosi baigsis musu amzinos slogos