QUOTE(Juraciukee @ 2012 03 09, 18:56)
Siandien paskambino is donoru organizacijos, kuriai paaukojom Raigardelio sirdies voztuveli. Kita savaite vienam leliukui bus persodintas musu angelo voztuvas... Sirdis dreba, emocijos visokios ima... Paklause, ar norim ka nors apie ta ligoniuka zinot, net nezinojau ka atsakyti...
Sveikutės, visas sveikinu su praėjusia moters diena
Juraciuke, pagalvojau apie tavo situaciją: atrodo lyg ir norėčiau žinoti kas nešios dalelę vaikelio, tačiau jei taip nutiktų iš tikrųjų... nežinau... Juk kai susiduirame su realybe - viskas apsiverčia. Klausyk savo širdies...
Bon-pari, laikau kumštukus už jus abu

ir labai noriu, kad viskas būtų gerai... gana jau likimui tyčiotis iš mūsų...
O aš laikausi, diena niūri, lyja, šalta - visai kaip širdy... Vakar į Žiegždrių ligoninę išvežiau senelį, vakare-susipykau su močiute (atseit mes su mama pagrobėm senelį, išvežėm nežinoma jai kryptimi

), o šiandien...liūdesys skverbiasi į širdį kaip niekad, nekenčiu šios dienos, kuri prieš tris metus atėmė viltį, atėmė mano akių šviesą, vieną iš brangiausių mano turtų

Nebuvau ant kapų, nes nematau prasmės paminėti dieną, kai sugriuvo mūsų gyvenimas...tik uždegiau žvakutę prie mažylio nuotraukytės...kažin kaip ištverti visa bėdas ir pačiai nenuskęsti jų liūne?

Gal visos bėdos dėl tos magnetinės audros?
Bet žinot, vis stengiuosi pakelti sau nuotaiką, ir kad mažiau galvoje būtų liūdnų minčių, kažkuo vis užsiimti. Taigi, be to, kad turiu parašyt bakalauro darbą, dar užsisakiau anglų kalbos pamokas, darbe užsiverčiau papildomais projektais, o atšilus orams planuoju pertvarkyti savo gėlynus sode

Kad tik laiko ir jėgų nepristigčiau