
uzeinu, paskaitau...
paskutini kart skaiciau Lu postus apie bobutes...tai apsiblioviau...atrodo susitaikai, nurimsti, bet paskaitai cia ir taip pratrukstu, atrodo susikaupe tiesiog tiek, kad viskas sprogsta,apsiramini kazkuriam laikui...zodziu gyvenimas liudesy...bent jau dalis sirdies tikrai...


ir kiek dabar daug patarinejanciu, pamirsti, paleisti savo Vaika...nu negaliu...neiseina...ir kaip as galiu Ja paleisti, kodel negaliu isgedeti, isverkti...ateis laikas ir bus kitaip, bet dabar yra taip...kaip paprasta pasakyti: pamirsk...o jei pamirsi, kapo nelankysi, sakys: va motina kokia pamirso



vakar perpute vejas, krutine spaudzia, tai gydausi karstom arbatom...cukrus kyla, tik pasinervint tereikia, nesusitvarkau ir tiek...


o tu Bona uzsirasei kokiai konsultacijai i Kauna ar pan? ar niekur nesiuncia?