QUOTE(TrysKapeikos @ 2014 09 09, 21:56)
Tiesiog, sake ismoks technika ir niekad neperteiks jausmo, niekad, o juk argi ne tam skirtas menas - emociju perteikimui. .
Tiesa.
Kažkada forume jau rašiau, pasikartosiu. Kuo iš esmės skiriasi klavinova nuo pianino? Pianine garsas išgaunamas, plaktuku užgaunant stygą/as. Nuo užgavimo jėgos, greičio, net atlikėjo sėdėjimo pozos garsas gali kisti, niuansuoti nuo švelniausio iki aštriausio, taip pat - išgauti subtiliausius dinaminius efktus (kaip forte, piano ir kt.). Kalvinovoje garsas įrašytas kaip siamplas - ten, savaime suprantama, nei stygų, nei plaktukų nėra. Gali būti keli garso "takeliai ", pvz., vienas - koncertinio rojalio, perjungus mygtuką - kitas pianino ir taip toliau. Bet, atlikėjas to jau įrašyto garso beveik neįtakoja - nei sėdėjimo poza, nei paspaudimas jo nekeičia, išskyrus minimalią dinaminę skalę - minialią, nes tokio gilaus forte ir tokio subtilaus, "kabančio ore" piano neišgausi su jokia klavinova, dažniausiai skambės tik drungnas viduriukas.
Antra. Pianinas (kaip ir didžioji dalis kitų muz. instrumentų) rezonuoja. T.y., jo korpusas pagauna garso skambesį ir praturtina dar naujais obertonais, kas suteikia tam tikro garso gilumo. Klavinova nerezonuoja.
Kodėl muzikos mokyklų mokytojai taip nemėgsta klavinovų? Ne todėl, kad mokytojai atsilikę ar senamadiški. O todėl, kad bet kurio instrumento - ar smuiko, ar fleitos, ar fortepijono - pradžių paždia yra GARSAS. T.y., vaikas mokosi , "įjungęs ausytes", išgauti gražų, tolygų, minkštą garsą. Jis mokosi ne šiaip atibumbinti natas tarsi ant stalo, o klausyti ir kontroliuoti - ką jis padarė ir kas iš to gavosi. Nuo pat pradžių jis mokosi atpažinti tam tikrą garso etaloną, koks jis turi būti ir koks neturi būti. Muzikantas, prieš paspausdamas klavišą, prieš išpūsdamas orą , prieš paliesdamas stygą savyje jau girdi garsą, t.y. garsą pirmiausia sukuria savyje, o paskui - jį paleidžia ir įkūnyja. Klavinova tuo tarpu priešingai, "moko" vaiką, kad nesvarbu, ką tu ten savy girdėsi ar negirdėsi, ar apskritai su planšete prie klaviatūros sėdėsi - kaip bepaspaustum klavišą, jis vis tiek nuskambės daugiau mažiau vienodai ir daugiau mažiau plokščiai. Tai nėra nei menas, nei kūryba, o tik mechaniškas, tegul ir gerai išmoktas judesys su atatinkamu rezultatu.
Tik vienas niuansas - senu, išklerusiu, pigiu pianinu normalaus garso vaikas deja, irgi neperteiks. O dar ir klausai nėra gerai, jei pianinas chroniškai nelaiko derinimo.
Žodžiu, pasikartosiu - jei lyginame prastą pianiną su gera klavinova - mano nuomone, tokiu atveju jau geriau klavinova. Jei lyginame gerą pianiną, o dar geriau - kad ir kabinetinį rojalį, tada nė kalbos nėra. Tik kad rojalį įsigyti gali labai nedidelis procentas...
Pati namuose turiu ir klavinovą (visai neblogą, sakyčiau), ir pianiną (irgi neblogą, firma ne iš pigiųjų). Bet..tiesą pasakius, pagrojus geru koncertiniu fortepijonu, jau nebetenkina nė vienas - net pianinas atrodo tik nyki, apgailėtina tikro garso ir emocijų perteikimo galimybės parodija...