Knygų skaitytojų klubas, 81 tema

Ar neliudna knyga? Nebus tokiu vietu kur gaila suniuko? As tokiu skaityti negaliu ,labai myliu gyvunus,jautriai reguoju....

Dar neskaityk jos... Gal kada nors vėliau... (O gal kaip tik dabar...).

Man irgi pasirodė labai graži. Aš net savo neskaitalui, bet kates mylinčiam, o šunis mėgstančiam bandau įsiūlyti.
Pabaigoje apsiverkiau, tai gal, Luiziana, palauk.

nors as labiau kaciu myletoja, bet turesiu omeny ir sia knygele

Ačiū už rekomendaciją Bet, jei atvirai, tai aš vos nesurišta išžiūrėjau filmą apie tą ištikimą japonų šunį. Žinodama Granausko talentą ir lietuvių mentalitetą, jaučiu, jei ne užsistaugsiu, tai su akmeniu ant širdies pusę metų vaikščiosiu. Bet sugundei...
Perskaičiau A. Paasilinna ,,Kaukiantis malūnininkas". Beveik tobula knyga. Dramatizmas ir humoras, ironija kaip su vaistinės svarstyklėmis atseikėti. Atrodo, centimetras į vieną ar kitą pusę - ir iš istorijos liks arba šlapia nosinė, arba balaganas. Atvirai kalbant, skaitydama bijojau tokio nukrypimo, ypač į dramatiškąją pusę. Pati tema ir bendrai knyga kartais emociškai slėgė. Bet ne tiek, kad padėčiau į šalį. Nepaprastai graži pabaiga. Patinka tas suomis rašytojas. Pozityvus (kažkodėl tas žodis ateina į galvą pagalvojus apie jį ).

Na, toks visiškas pozityvas:


Smagiai pasisėdėjom. Sukėliau foto į albumą.

Taip. Apie Irvingą ir jo Until I find You.
Šiaip aš esu Irvingo gerbėja. Man jis patinka ir turbūt nebus tokio, kuris sugebės jį atkartoti. Gal todėl ir patinka, nežinau. Jo pasaulis toli gražu nei pavydėtinas, nei gražus, bet mane jis traukia.
Susiradau internete Fominos komentarą apie šią knygą: "mokykloje vaikai žaidžia seksualinius žaidimus, jam atsiduoda ir auklė, ir visos sutiktos merginos, mama pasirodo esanti lesbietė, internate tenka bendrauti su berniukais, linkusiais į kraujomaišą ar homoseksualumą... Visa tai pasakojama ilgai, nuobodžiai, nesigilinant nei į charakterius, nei į žmonių santykius, nei į aplinką, sausai vardijant faktus ir „kramtant“ vis tuos pačius klausimus [...] O pats vaikelis lieka tarsi nuošalyje, toks nekaltas ir naivus, kad kartais atrodo kaip nieko nejaučiantis ir nesuprantantis idiotas".
Šiaip, galima su tuo sutikt, ta prasme Irvingas būtent toks ir yra. Tik akivaizdžiai ponia Fomina jo neskaitė arba skaitė neatidžiai.
Aš manau, kad knygos vieta, kurią pacituosiu ir kurioje Džekas kalba apie Emos romaną, yra vieta, kur Irvingas kalba apie Irvingą arba savo romaną:"...na, vargu ar tai senamadis sudėtingo siužeto romanas su daugybe įvairiausių veikėjų. Man gal pernelyg šiuolaikiškas - ne pasakojimas, o greičiau jau psichologinė dviejų žmonių santykių analizė, be to, nenormalių santykių. [...] Manau, puikiai išlaikytas tinkamas stilius - sarkastiškai, santūrus, sakyčiau. Ir labiausiai jaudinančiose vietose abejingai išdėstomi faktai - tai skamba ypač gerai". Mane kabino tas faktas, kad tai yra autobiografiška knyga. Ko gero ta seksualinės prievartos patirtis, požiūris į seksualumą, jausmas, kad esi kitoks, tėvo-vaiko santykiai per jo kūryba eina neatsitiktinai. Aš net manau, kad jo knygos, tai jo psichoterapija. Ir jei jam geriausiai tai sekėsi perteikt būtent tokiu stiliumi, jei jis rado būtent tokią išraiškos priemonę, tai aš priimu jo žaidimo taisykles ir priimu patį Irvingą ir drįstu manyt, kad suprantu, ką jis norėjo pasakyti. Ir visai suprantu tuos - kurio jo nepriima. Tai tiek.

ačiū už susitikimą
na va, kaip senokai lankiausi, kad net nežinojau, jog albumas mūsų jau photobucket'e

Mano šios dienos laimikis (nes būdama mieste negalėjau neužsukti į knygyną ):
Eugenijaus Ališankos eseistika "Gatvė tarp dviejų bažnyčių"
ir dabartinė mano 'profesinė' literatūra Vingro ir Černiauskienės "Pirmieji penkeri gyvenimo metai"

va as irgi to paties bijau..

Labos

Labai lauksiu atsiliepimu apie sias abi knygas. Pirmaja gavau neseniai dovanu, o antroji yra aktuali, svarstau apie jos isigijima

Kadangi jau taip gavosi,kad pirmiau atsiliepima parasiau i kita tema,tai dabar tik nukopinu ta pati,kas skaito abi temas,tam susidubliuos,bet negi rasysi vel kitaip

Uztruko mano skaitymas del netiketu ivykiu gyvenime,bet vistik pomazu bandau atsitiesti ir grizti i kasdienybe,gyventi toliau...tad skaitymas vel isibegeja...Pabaigiau ir as ta paslaptingaja knyga Tana French "Miskuose".Kaip ir daugumai zinoma kliuvo nebaigtumas,vistik tikiuosi,kad bus tesiniu ir kazkada ta neatskleista paslaptis bus atskleista...nors kitaip pamascius juk ne viskas ir gyvenime buna isaiskinta,gal sitaip netgi idomiau,naujoviskiau,nei visada happy endai ir aiskios pabaigos,dalele paslapaties,mistikos ir daro kurini ypatingu,kitokiu ir issiskirianciu is visu trileriu.Mums tik reikia laiko priprasti prie to,kad nevisada patenkinamas smalsumas Knyga kauste kasdien vis labiau ir labiau,bet vistik ja ivertinau stipriam ketvertukui,nes ir toji isaiskinta siuzeto linija man irgi buvo per silpna,bent jau lyginant su tuo vedimu link atomazgos,ant kiek jis kauste demesi ir kaip skystokai uzsibaige,na ir zinoma del to,kad viena mus dominanti linija vistik liko paslaptyje,nesakau,kad tai didelis minusas,bet vistik dar neiprasta...Rasau dabar ir manau,kad gal per anksti rasau atsiliepima siai knygai,reikia gal po kokio menesio ar daugiau,nes jauciasi,kad tai bus toji knyga,kuri tik su laiku mintyse subresta ir ima vis labiau ir labiau patikti tos knygos klaustukai,mistika,nezinomybe,bet kartu ir paprasti dalykai ,kurie po tuom uzslepti,tik reik ismastyti,pamatyti,suprasti.Man taip buvo su knyga "Kuzdesiu sala",knyga patiko neiskarto,tik veliau supratau,kad ji gera ir stipri .

Dabar isitraukiau i naujaja Simon Beckett knyga "Irasyta kauluose" (rusu kalba).

Ne, po "Begimo..." Toros trilogijos jau nebeskaiciau ir , manau, neskaitysiu.