Kauniečiai stato svajonių namus, jau 23 tema kart

kokio kiekio reik

http://archyvas.vz.l...=1047&id=165636


Oro laidumas
Šilumos akmens vatos izoliacinės savybės pagrįstos tuo, kad orui neleidžiama judėti izoliacijos viduje. Minkštieji akmens vatos gaminiai yra gana laidūs orui. Dėl to oro skverbimąsi tenka izoliuoti papildoma vėjo izoliacija.
Kietos akmens vatos plokštės orui yra mažai laidžios. Todėl joms nereikia jokios papildomos apsaugos nuo vėjo. Jos pačios gali būti naudojamos kaip vėjo izoliacija.

Vėjas ir šilumos laidumas
Horizontaliose konstrukcijose oro srautui judant mažesniu kaip 1 m/s greičiu, vėjo įtaka yra tokia nedidelė, kad jos nereikia vertinti. Tačiau vėdinamose vertikaliose konstrukcijose oras dažnai juda greičiau. Jis didina izoliacijos oro laidumą ir kartu mažina izoliavimo savybes. Tokiais atvejais naudojamos kietos vėjo izoliavimo akmens vatos plokštės, apsaugančios minkštas plokštes nuo vėjo ir mažinančios jų projektinį šilumos laidumo koeficientą.

Garų laidumas
Palyginti su kitomis statybinėmis medžiagomis, akmens vata praleidžia daug vandens garų, beveik tiek pat, kiek ir oras. Gerai praleidžianti garus akmens vata praktiškai visada lieka sausa. Drėgmė gali telktis tik už akmens vatos esančiame kitame, šaltesniame, mažiau garams laidžiame konstrukcijos sluoksnyje.
Siekiant užtikrinti, kad vandens garai nesikondensuotų, konstrukcijos sluoksnių šiltojoje izoliacijos pusėje garo varža turi būti gerokai didesnė negu šaltojoje pusėje. Tai pasakytina ir apie laidumą orui. Kadangi akmens vata yra mažo vandens laidumo, ją galima naudoti kaip pertvarą kapiliarinėse konstrukcijose.

kodel minimos dvi skirtingos savokos ir kodel matavimo vienetai yra skirtingi jei cia viskas tas pats?

Laidumas orui m2/s.Pa
Laidumas vandens garams δ kg/m.s.Pa

su visa pagarba, ir deja skirtingai nuo Jūsų, aš skaitau viską ką Jūs parašėte, o nepuolu prie citatos iš konteksto ir nevadinu konteksto tos citatos vardu.
Ir jeigu tai visiškai identiškai tas pats, tai kodėl egzistuoja atskiros sąvokos: oro judėjimas, garo judėjimas ar dujų judėjimas? tikriausiai ne Vilienė jas sugalvojo, bent jau su tuo sutiksite? Ir kodėl nėra vieno bendrinio pavadinimo? tai gal tam, kad prie tam tikrų sąlygų ir temperatūrų tai nebėra vienas ir tas pats?
Papildyta:


pats sau prieštaraujate: vienur tvirtinate jog tai vienas ir tas pats, o čia jau atsiranda "neesminis skirtumas"
gal dar rastumėt apibrėžimą, kada skirtumas privalome laikyti neesminiu ir kada jis patampa esminiu?
ir jeigu Jums trūksta žinių ar skaičiukų, tai ir paprašykite kad LokysL Jums juos surastų ir teiktųsi pakonsultuoti, o nepulkite kaip nuogas į dilgeles.

Hmmm sorry kad pertrauksiu ne į temą, nes tema jaučiu kad išsemta ir prasideda rietenos...
Noriu paklausti mergaičių kur geriausios santechninės keramikos ir maišytuvų kainos. Esu išsirinkusi Ideal standart seriją (pastatomas tualetas ir bidė) ir Blew water maišytuvai Liwia serija. Kokį rinktis potinkinį WC rėmą Tece ar Viega?

grįžtant prie temos. Stogo apšiltinimas.
kiek supratau, nuosava medienos drėgmė turėtų pasišanti ir jei reikia sugrįžti esant apšitinimui iš neoporo, kuris ties gegnėmis užsandarintas makrofleksu t.y. neoporas pakankamai laidus tokiai drėgmei ir konstrukcijos nepradės pelyti ar pūti.
tada kitas aspektas - kaip su garso izoliacija? man tas klausimas gana aktualus, nes miegamieji bus IIa. Kiek teko lankytis namuose, kurie šiltinti polistirolu/neoporu (aišku nežinau kiek kokybiškai, pats darbuose nedalyvavau) žmonės skundėsi gana prasta garso izoliacija, ar ši problema egzistuoja?

Supratau dėl stogo.
Dabar toks "žiauriai smalsus dalykas" Paskaičiavus Jūsų pateiktus skaičius gavau 20 t už purškimą putomis Tikrai tiek žadat mokėti už stogo šiltinimą?
Papildyta:

tęsiant stogo šiltinimo diskusijas - mūsiškė mediena turėtų būti gerokai pradžiūvusi. Šiaip ar taip prastovėjo jau pusantrų metų stogas.
kad ji kur galas - kokia pas Jus stogo danga. Pas mus dabartiniame name sudėtas šiferis. Lietaus barbenimas nelabai girdisi, nors stogas menkai šiltintas.
Planuojam kol kas tokį sumuštinį. Šlaitai - 20 cm neoporas, tarpai - užpildyti makrofleksu. Iš kart klausimas: kuris geriau - didelio išsiplėtimo ar mažo?
Tada tarp stygų dedam 15 cm ekovatos. Bendroje sumoje gaunam 35 cm šiltalo.

medienos drėgnumą galima labai nesudėtingai pasimatuoti, tam yra netgi nebrangių drėgnomačių, jei paklaida gali būti didesnė. Tik va kaip žinoti, kokia ji turėtų būti, norint ją užsandarinti neoporo/makroflekso mišiniu ir neturėti problemų?
mūsų stogas molinių čerpių, barbenimas girdisi, nes nuolydis gana mažas, aišku, šiuo metu nėra jokios izoliacijos, tai galim sakyti stovi tiesiai po čerpėm bet egzistuoja ir nemažas aplinkos triukšmingumas, va dėl šito labiau neramu
kažkaip sukus apsukus vėl grįžtam prie ekovatos. Stygų pas mus nėra. stogo šiltinimo apačia sutaps su kambario lubomis. O pas Jus kambariuose bus "šlaito"? jei taip, ar nemažai 20cm neoporo R~6,7, kaip stogui gal mažoka??

taip, as tiek litu pasiruoses stogo siltinimui isleisti, galvojau del sienu - siltinti su pur, bet su sienom gaunasi brangiai, nes reikia mediniu karkasu, tvirtinimo detaliu, t.y atsiranda papildomo darbo ir nasumas mazeja, todel apsistosiu tties neps 25 cm. Siaip dar svarstau ar stogui 20 ar 25 cm, kadangi siltinant su putom isgaunamas sandarumas tai lyginant 20 su 25 gali buti kad efektas labai menkas. t.y tie papildomi 5 cm kompensuotusi sandarumo atzvilgiu

Bandau itikinti save kad dabar investuodamas po to investuosiu maziau i sildymo sistema t.y islaidos bus subalansuotos, t.y vienur daugiau isleidi kitur maziau isleidi, ir delta litu =0

Viliene, kiek pas jus kainavo lt/kv.m. stogo siltinimo darbai, bendroj sumoj paemus neps dejima ir pir dejima su aliuminio juostu klijavimu ir t.t, t.y

oras dazniausiai buna dregnas 60- 40 procentu dregnumo. Dregnas garas - vatos siliminiai nuostoliai....
pas save dariau...
dejau po siltinimo 200 mk plevele, isivedziojau el. instaliacija, dejau kieta 50 mm vata ir isklijavau visus kambarius armuota folijos juosta
http://www.senukai.l...50-facot_4.html
is kur gavau neklauskit
sudeti kambariuose oro kondicionieriai (saldymui, nes daug vitrinu i pietu puse, vasara iki 40 c uzkyla)
rekuperatoriaus nedejau, nes tingejau ortakius montuoti

Sildymas 1 lt/m ziema problema tame, kad nejuda oras
Vediname kelis kartus i diena, bet jau pastebime pelesiu zidinuku, uz namu kino koloneliu, langu angokrasciuose..

bandysiu iki kitu metu rekuperatoriu isideti, gal pageres sutuacija

jei tarkim nebutu pelesiu, ar ir toliau vedintumet kelis kartus atidarinedami langus, as vistiktai detumet rekuperatoriu? nes daug kas nemato problemos vedinti kambarius atidarinejant langus. As pvz siuo metu esu komandiruotej ir gyvenu moduliniuose nameliuose, ventiliacijos 0, kambaryje gyvena 2 zmones. Neimanoma isbuti neatsidarius langu, o nakti tai is vis, kai buvo lauke -45, vejas pucia, du radiatoriai kambary, tai lango juk nepaliksi atidaryto, tai ryte atsikelus jausmas ne koks. Rekuperatorius pas mane bus 100% ir jokiu langu darinejimu.

Koks tikslas apšiltinti iki "negalėjimo" namą, o po to turėti pvz. braske1515 minimas problemas. Gaunam stiklainį su užsuktu dangteliu.
Neoporo R=6,25 (20 cm), ekovatos R=3,76 (15 cm). Teoriškai R gaunam 10.
Klausimas - ar tikrai galim neoporą klijuoti makrofleksu tarp gegnių?Ar yra dar papildomų niuansų, kurių nežinom ir čia neišvardinau?
Patalpos mažos, žmonių skaičius 5. Kokia galimai ssusidaranti drėgmė patalpose, esant tokiam žmonių skaičiui, kad įsimestų pelėsis?

K.V.
Papildyta:
kad ji kur galas - pas mus visi šlaitai bus paslėpti sieninėmis spintomis.

cia tapati israiska tik medziagos kiekis vienoj vietoj kubais, kitoj kilogramais. Taip jau matyt istoriskai statybiniku galvelese susikloste, jiem irgi matyt sunku suvokt kad cia reiskinys tai tas pats.
o kaip jums sitas :
"Garų laidumas
Palyginti su kitomis statybinėmis medžiagomis, akmens vata praleidžia daug vandens garų, beveik tiek pat, kiek ir oras. Gerai praleidžianti garus akmens vata praktiškai visada lieka sausa. Drėgmė gali telktis tik už akmens vatos esančiame kitame, šaltesniame, mažiau garams laidžiame konstrukcijos sluoksnyje.
Siekiant užtikrinti, kad vandens garai nesikondensuotų, konstrukcijos sluoksnių šiltojoje izoliacijos pusėje garo varža turi būti gerokai didesnė negu šaltojoje pusėje. Tai pasakytina ir apie laidumą orui. Kadangi akmens vata yra mažo vandens laidumo, ją galima naudoti kaip pertvarą kapiliarinėse konstrukcijose."

Tai dabar klausimas ar galima medines konstrukcijas paslept kokiam nors neopore, jei ta medziaga praktiskai nelaidi orui/garams?