Pasakėčia apie kibirą
Nusipirko žmogus erdvų ir gražų namą su vaismedžių sodu, o šalia, sename namelyje, gyveno pavydus kaimynas, kuris nuolat stengdavosi sugadinti jam nuotaiką. Tai šiukšlių prie vartų papila, tai dar kokią šunybę iškrečia.
Kartą žmogus nubudo su gera nuotaika, išėjo į prieangį, o ten kibiras su pamazgomis. Išpylęs pamazgas, kibirą nušveitė iki blizgesio, pririnko į jį geriausių obuolių ir nuėjo pas kaimyną.
Tas, išgirdęs beldžiant į duris, piktdžiugiškai pagalvojo: Pagaliau išvedžiau jį iš kantrybės!. Atidaro duris, nusiteikęs barniui, o žmogus ištiesia jam pilną kibirą obuolių ir sako:
- Kas kuo turtingas, tas tuo ir dalijasi.
Vaikšto gandras po namus,
>>> Neramus toks, neramus.
>>> Gavo laišką, oi, grėsmingą,
>>> Kad biudžetui jis skolingas.
>>> Prirašyti lapai trys,
>>> Koks yra piktadarys.
>>> Verslas jo neregistruotas,
>>> Nesvarbu, kad Dievo duotas.
>>> Nešt vaikus jokiais keliais
>>> Nieks be patento neleis.
>>> Nepadės nė šventas "blatas"
>>> Be kasos būt aparato.
>>> Reikalavimai pašėlę
>>> Trauks gandrelį iš šešėlio.
>>> Kas Kubiliaus sumanyta,
>>> Tam pritars ir Šimonytė.
>>> Neberūstaukit, gandrai,
>>> Nes gyvenat per gerai.
>>> Juk veltui jums viskas duota -
>>> Lankos, pievos tos žieduotos,
>>> Visos varlės, visos jūsų.
>>> Ne prancūzų ir ne rusų.
>>> Skraidot virš laukų, virš sodų
>>> Ir nemokat nieko "Sodrai".
>>> Jau daugiau nebūsit asai,
>>> Šelpsit ir ligonių kasą.
>>> O ką veikėt praeity,
>>> Išsiaiškins STT.
>>> Išvynios lig siūlo galo,
>>> Ką Egipte jus planavot,
>>> Gal jūs keliate pavojų,
>>> Nes snapais raudonais mojat.
>>> Žmonės myli jus, nepeikia,
>>> Bet žinoti viską reikia.
>>> Kaip lizdai jūs sukrauti?
>>> Žagarai tai juk vogti!
>>> Ir stulpai privatizuoti!
>>> Gal jus reikia deportuoti?.
>>> - - - - - - - - - - - - - - - - -
>>> Susikrimtęs, neramus,
>>> Vaikšto gandras po namus,
>>> Jau nusprendė, ką darys:
>>> Savo verslą uždarys.
>>> O vaikai?.. Galbūt nerūstaus,
>>> Kad ieškosim jų kopūstuos.***