Knygos, knygos, knygos...*70

Didžioji detektyvų nemėgėja pasiduoda. Keliu baltą vėliavą ir lenkiuosi prieš rašytojo talentą. Visada teigiau, kad nemėgstu skaityti fantastinių knygų ir detektyvų. T. Gerritsen, J. Grange padėjo pralaužti šiuos ledus, bet po šios knygos, aš galiu drąsiai teigti: taip, man patinka detektyvai (ir trileriai).
"Mirties chemija" - pirmasis britų muzikanto ir reporterio detektyvas, kurį jis nusprendė parašyti po apsilankymo "Lavonų ūkyje" ("The body farm"). Detektyvas, išgarsinęs autorių visoje Europoje ir supažindinęs mus su Deividu Hanteriu, pagrindiniu knygų serijos veikėju.
D. Hanteris - žymiausias Anglijos teismo medikas. Po skaudžios nelaimės atsidūręs atokiame Manhamo kaimelyje. Tikėdamasis pabėgti nuo praeities, jis ramiai dirba paprastą daktaro darbą, slepia nuo žmonių buvusią profesiją bei bando pritapti prie tenykščio gyvenimo.
Po kelių metų kaimelį sukrečia nelaimę - pradeda dingti moterys. Rasti lavonai bjauriai sudarkyti, įtariamųjų nėra, motyvų taip pat. Įtarimo šešėlis pradeda kristi ir ant pačio daktaro Deivido. Ypač po to, kai jis prisipažįsta, kuo dirbo anksčiau ir padeda policijai aiškintis žmogžudystes.
S. Beckett
Knyga kupina įtampos ir baimės. Autorius smulkiai aprašo kaip atrodė aukos, nusikaltimo vietos, daug teismo medicinos detalių. Tikra palaima CSI mėgėjams. Kartais skaitydama netgi girdi tą, aplink lavoną skraidančių musių, zvimbesį. Daug dėmesio skiriama veikėjų psichologiniams portretams. Kaip teigia pats rašytojas, jį domina ne tik, kodėl žmonės elgiasi kaip pabaisos, bet ir tai, kaip jie patys save pateisina. Kodėl žmonės yra tokie žiaurūs vieni kitiems? Ar mes jau gimėme su blogio genu ar įgijome jį bręstant?
Rašytojas meistriškai manipuliuoja visa istorija, tampo skaitytoją kaip už virvučių ir tyčiojasi iš jo. Tačiau tyčiojasi gerąja prasme. Vos tik leidžiame sau patikėti pateiktais faktais, kai gauname šlapiu skuduru per veidą, kad ne viskas taip paprasta ir ne viskas taip gražu. Knygoje buvo tokia vieta, kurią perskaičiusi aš užverčiau ją ir susiėmiau už galvos. Man tiesiog reikėjo atsigauti ir suvokti, ką perskaičiau. Įpusėjus skaitymą, maniau, kad jau atspėjau žudiką, jeigu ir ne, tai bent jo motyvą tikrai. Maniau, bus pirmasis detektyvas, kur taip greit viską perpratau. Cha. Net ne į tą pusę mąsčiau.
Rekomenduoju perskaityti visiems detektyvų mylėtojams ir ne. Galbūt pakeisite nuomonę, kaip ir aš. Tikrai gera knyga, prikaustanti jus nuo pat pirmų puslapių. Viena iš tų, kurias nori greitai perskaityti, nes įdomu sužinoti pabaigą, bet kai sužinai, pasidaro gaila, kad knyga jau baigėsi.
Įdomu. "The body farm" pirmiausiai išgarsino rašytoja Patricia Cornwell, to paties pavadinimo romane. Tai vieta JAV, Tenesio valstijoje, kur žmonių palaikai naudojami moksliniams tyrimams. Ypač siekiant nustatyti, kada ir kaip žmogus mirė. Kokie procesai vyksta po jo mirties ir pan. Šios žinios praverčia tiriant įvairias žmogžudystes ir nusikaltimus.

Beje, šio autoriaus "Įrašyta kauluose" knygynuose pasirodys balandžio mėnesį. Ar bus daugiau šios serijos knygų, neaišku, nes sakė nelabai perka. Tikrai keista

Po D. Foenkinos apsilankymo KM, planuojama perleisti "Subtilumas" kietais viršeliais. Nors aš nematau prasmės.

Vessta, kai kalbėjom dėl knygų kainų skirtinguose miestuose. Kalbėjau su Vagos knygyno vedėja, tai sakė, kad bent jau jų tinklo, visos knygos visuose miestuose ir miesteliuose kainos yra vienodos.
Klausiau, kada dabar bus koks didelis išpardavimas, tai greit turėtų būti pavasario proga.

Fati, paskaitinėjau vakar "Tylos minutė", nu man tai neįdomi ji Nekabina visai, nors plona, bet atrodo skaitai, bele baigtum.

Sveikos mergaites niu, jaucias pavasaris?
Nes uzeinu cia kaip jaunas menulis.. bet tikrai nepamirstu jusu..
as labai jautrus zmogus matai.. as sakau, kazkaip neiprasta man taip reaguot.. nu bet ta knyga
Papildyta:



Jeeeeeeeeezau kaip miela ale as vis pataikau geru vis laiku uzeit..
kiek nauju knygu prileista.. boze moi kaip sknt siandien Pegase ale knygu muge, bet net neinu.. ner lt.. dabar labai noriu isigyt Dykumu gele, Cekuolio aisku nauja ir Mirtininkes uzrasai nu situ labai noriu.. ir dar gal 10 nlb.. Vis skaitau ta Kosmoso Odiseja.. kazkaip nzn ar per retai as ja paimu, ar nekabina ji manes.. pasimetus jausmuose ale tikrai kaip as jusu pasiilgau tiesiog net noris visas apkabint.. utiutiiuitiu
Papildyta:



A, tai dar geriau man ji labai patiko sakyciau.. nu kaip, ne tai kad lb lb, bet suskaiciau greit ir patiko

Sveikos naujoj temoj

F. Scott Fitzgerald The Great Gatsby

Prieš skaitydama šią labai išgirtą knygą, tikėjausi iš jos kažko daugiau. Tačiau tai nereiškia, kad ši knyga man nepatiko. Anaiptol, ji labai savotiška, savito stiliaus, puikiai atskleistas laikotarpio žavesys.

Tai istorija ir apie meilę, ir apie neištikimybę, ir apie svajones bei jų įgyvendinimą. Buvo labai įdomu skaityti apie 20 amžiaus turtuolių gyvenimą, vakarėlius, kurie kupini savotiško žavesio.

Istorija apie Getsbį, tačiau ji pasakojama iš jo kaimyno Niko lūpų ir tai leidžia skaitytojui stebėti viską iš šalies. Skaitydama vis galvojau, kodėl ši knyga pavadinta "The Great Gatsby" ("Didysis Getsbis") ir tik perskaičius ir pamąsčius keletą dienų priėjau išvadą, kad tai dėl Getsbio svajonių įgyvendinimo, jo sugebėjimo iš paprasto vaikino tapti visų mėgiamu turtingu žmogumi.

Po biški skaitinėju Austen "Emma", pirma pažintis su šia autore, kol kas patinka

ačiū už sveikinimus

ir labai smagu dėl dovanos man pačiai ši knyga paliko tikrai gilų įspūdį, kai skaičiau prieš keletą metų.


o tai bibliotekoje nėra?

aš jos norėjau dėl Pabėgimo iš Šoušenko kalėjimo kadangi tiksliai nežinojau kurioje knygoje jį galima rasti (tiesą pasakius, tiksliai net nežinojau, ar jis apskritai į lt kalbą išverstas ), tai praverčiau gal pusę Kingo knygų kol radau

Labs vakars

Per vakar ir šiandien suskaičiau dvi plonas, baisulingai keistas knygas apie įvairaus lygio ir krypties beprotybes, ir galutinai įsitikinau, kad prancūzų rašytojai man ne draugai. Neradau jokio žavesio nei kažkada senai skaitytoje Francoise Sagan "Sveikas, liūdesy", nei šiose paskutinėse dviejose knygose. Kiek skaitau prancūzų kūrybą, tiek man ji niekaip neprilimpa, nesužavi absoliučiai niekuo - nei žmonėmis (ta prasme kuriamais personažais), nei aprašoma aplinka (Prancūzija ir jos miestelių apylinkėmis). Vienintelė išimtis - Grange, ir tai, jisai taip pat turi savo keistumų ir tik jam savitų prieskonių.

O knygos tai šios:

Marguerite Duras "Mėta iš anglijos". Du dalykai, kurie nustebino - visų pirma tikrai nemaniau, kad visa knyga suksis apie nusikaltimą, kažkodėl buvau įsitikinusi, kad po šiuo pavadinimu slepiasi paprastutė, lengvutė meilės istorija, netgi bijojau, kad ji nebūtų pernelyg banali. O pradėjau skaityti ir būm, kriminalas, į dalis sukapotas lavonas ir jau pirmuose puslapiuose atskleistas šio įvykio kaltininkas. Visų antra, pirmą kartą skaičiau pasakojimą, pateiktą dialogo/interviu/pokalbio forma. Kažkas nauja ir labai neįprasta, net nežinojau iš pradžių kaip reaguoti. Vien tai gal netgi savotiškai intrigavo ir traukė skaityti toliau. Pati istorija iš esmės man taip ir liko neaiški, nieko nesupratau - nei žudymo motyvų, nei žudiko beprotybės priežasčių (liga tai ar tiesiog kažkoks senatvinis pamišimas, sąlygotas amžiaus, vienatvės, ne itin džiaugsmingo gyvenimo). Visiškai nieko nepasiėmiau sau iš šios knygos. Ji tiesiog keista, prancūziškai keista ir man nesuprantama.

Amelie Nothomb "Tikrinių vardų žodynas". Ši istorija šiek tiek žemiškesnė, su realesnėm, aiškesnėm problemom. Ir vėl stebino pirmosios veikėjos (motinos), o vėliau ir kitos veikėjos (dukters) mąstymas, poelgiai, sprendimai. Pašiurpino, bet niekuo ypatingai nenustebino baleto mokyklos kasdienybė - sužaloti kūnai, sužaloti protai, sužalotos asmenybės. Motinos svajonių realizavimas per dukterį - pakankamai manjakiškai pavaizduotas, bet taip pat niekuo ypatingai nenustebino, naujų kažkokių tos problemos gijų neatskleidė. Na, o pabaiga tai tokia nučiuožusi, kad skaičiau ją du kartus ir vis tiek likau kaip su šlapiu skuduru per veidą gavus. Nežinau, nieko ypatingo ir iš šios knygos nepasisėmiau, jokių gilesnių apmąstymų ji man nesužadino. Tokia nei šiokia, nei tokia knyga. Net konkrečiai negalėčiau nubrėžti ribos - patiko ji man ar visgi ne. Ne man suprasti prancūzų meninės išraiškos formas ir vaizduotės kūrinius, oi ne man.

Man asmeniškai visos tos "keista kolekcija" knygos nieko gero Šiai knygai aš skyriau 2/5.

Matai, o man ji tokia grazi ir lyriska. Labai lengvai ir maloniai skaitesi

Sveikutes. Skaitau siuo metu JEAN TEULE "SAVYZUDYBIU KRAUTUVE"satyra. Seip tokia savotiska,bet kad labai juokinga butu,tai nepasakyciau. Isvis as pirma karta skaitau satyra.,tai nelabai galiu su kazkuo lyginti. Ir seip kazkaip pastaruoju metu pasidariau labai isranki knygoms,ir daug detektyvu perskaitau. ai dar patinkantiems autoriams jauciu priklausomybe.,pvz. Neseniai perskaiciau praktiskai per dvi dienas TESS GERRITSEN "DINGUSIOS",tai labai patiko ir nors to kraupumo mazokai buvo,bet patiko.

Mielosios HELP Gal kuri esate užsiregistravusios puslapyje Mainyk.lt ir galėtumėte man paaiškinti kaip ten užsiregistruoti. Bandžiau n kartų ir jau nebėr kantrybės, nieko nesuprantu Paspaudus skiltį Registruotis, atidaro atskirą langą, suvedu viską ko prašo ir nerandu ką spausti, kad ta registracija būtų patvirtinta, nes ant to lango yra tik iksiukas ir viskas. Arba aš kažko labai akivaizdaus niekaip nematau Please help

Klaipedoj terorizavau Simonaitytes biblioteka, kol atkase, jog nurasyta ji, isimta is fondu. Kodel - nesupratau. Labai noreciau paskaityt.

O, tai būtinai griebsiu paskaityt šias! Nes prancūzų rašytojai man (irgi) draugai! O jau "Sveikas, liūdesy" - tai nepaprastą įspūdį padariusi paprastučio siužetėlio knyga.
Gal kad perskaičiau ją būdama 17-os, tokio pat amžiaus kaip herojė?(Et, kaip seniai tai buvo! Ir ABBA "Dancing queen"... ) Maištas prieš suaugusius, suvokimas, kad gyvenimas nevisada teisingas, kad atsakyti reiks už kiekvieną neatsargų žodį, o pirmoji meilė tokia trapi...
Nuo tol mane savaip ir žavi charizmatiškoji "dykinėtoja" Sagan...O "Sveikas, liūdesy" perskaitau kasmet, prasidedant birželiui, vardan tos vasaros atminimo.