Knygos, knygos, knygos...*70

Mmm... Kiek ieskojau linkomanijoje tai trecios knygos nera.

http://www.linkomani...tis_2011_LT_pdf

Kai prisijuokiau dabar Pardavinėju PAF serijos vieną knygą už 2lt. Vienas pirkėjas klausia: kodėl tik du litai, ar čia tik viršelis tiek kainuoja?

per porą vakarų ir suskaičiau,labai lengvai ir greitai skaitosi,tai epinė saga apie vienos šeimos istoriją,kuri prasideda nuo 1864 m. ir tęsiasi iki šių dienų.Knyga neteikia jokio gyvenimo džiugesio,vien tik neišsipildžiusios svajonės...Turbūt,lenkams,kaip ir lietuviams ,būdingas šis bruožas.Kiek lenkų knygų esu skaičius,dar nė vienos nepasitaikė pozityvios Bet man patiko,teks ieškoti kitų dalių.

nu ne,tik maketuotoja Zita Pikturniene

Aš čia su klausimuku apie dektyvus. Nežinau, ar apismoka, bet noriu nusipirkti kelias knygas anglų k. (nors mažo formato, ploni viršeliai), bet tiesiog noriu turėti originalo k. Konkrečiai - Simon'o Beckett'o dar neskaitytus detektyvus Written in Bone, The Calling of the Grave, Whispers of the Dead.

Gal yra skaičiusių jau? Visų neįpirksiu, nes 1 knyga gaunasi ~ 5,45 iki 7,38 Eur. Dabar siūlo 10 proc. nuolaidą papildomai.. Tai labai norėčiau įsigyti bent dvi. Tik, va, kad sunku nuspręsti, kuri geresnė, įdomesnė.

O aš kaip tik į rankas pasiėmiau skaityti Simon Beckett - Mirties chemija

Imk antrą knygą iš serijos "Įrašyta kauluose". Aš jau nusipirkau lietuviškai. Ir pažiūrėk kuri trečia serijoj, kad skaitytum visas iš eilės.

David Hunter series:
1. The Chemistry of Death (2006)
2. Written in Bone (2007)
3. Whispers of the Dead (2009)
4. The Calling of the Grave (2010)

Tai pirksiu tikriausiai 2 ir 3...gal ir 4 Negaliu atsispirti

Jums irgi neveikia suknyga.lt Jau rimtai pradėjau mąstyti, kad reikia kažkur sau dar rašytis perskaitytas knygas. Nes niekad nežinosi, kas bus po kiek laiko su tuo netu ir įvairiais puslapiais. O jau antri metai nesirašau, ką skaitau kitur. Paskui ir dings viskas

Perskaičiau S. Fitzek "Terapija". kažkuri iš jūsų skaitė, labai gerai atsiliepė, tai pirkau net negalvodama, bet knyga pasirodė gana vidutinė.

Dabar baiginėju Čekuolį Ir šiandien pasigaminau labai paprastas knygų atramėles

Ar matėte filmą "Nuostabus protas"? Ar skaitėte knygą "Kuždesių sala"? Patiko? Jei į abu šiuos klausimus atsakėte neigiamai, šios knygos galite neskaityti. Jeigu teigiamai - bandykite, bet nepažadu, jog ji bus geresnė.
Knygos anotacijoje skelbiama, kad romanas išstūmė iš pirmos vietos net "Da Vinčio kodą". Negaliu vertinti, ar tai buvo pelnyta, kadangi D. Brown'o knygos neskaičiau ir nesiruošiu. O šioji, pirmiausiai, mane sudomino pavadinimu bei aprašyme paminėtais žodžiais kaip psichoterapija, haliucinacijos ir seansai. Temomis, kurios mane tikrai domina.
Dingus dvylikametei Josi, jos tėvas psichoterapeutas Viktoras, praranda gyvenimo prasmę. Užsidaręs atokioje saloje, ruošia interviu. Bet ten jo ramybę sutrukdo Ana, kurią kankina haliucinacijos. Psichoterapiniai seansai su Ana, atveda Viktorą į tiesios kelią aiškinantis dukters dingimo aplinkybes.
Iš pradžių tėvo meilė savo vaikui man atrodė šiek tiek perdėta. Nežinau, aš vaikų neturiu ir nežinau, kaip tokioje situacijoje jaučiasi vyras, bet visa jo kalba, žodžiai man skambėjo tiesiog nenatūraliai. To pasekoje prasidėjo ir mano atstūmimo reakcija visai istorijai.
Skaitai ir atrodo jauti visas autoriaus pastangas rašant romaną. Kad vienoje knygoje norima sudėti viską: įtampą, skaitytojų klaidinimą, paslaptis, siaubo elementus. Bet visko tiesiog per daug. Kaip studentų laikais, kai gamini iš visko, ką randi šaldytuve, bet ne visada rezultatas būna valgomas. O jei labai atvirai, tai pritrūko rašytojui tos talento dalelės, kurią turi T. Gerritsen, S. Beckett ar J. Grange.
Pati romano istorijos idėja yra geniali. Ne naujiena knygų pasaulyje, bet tikrai įdomi. Tačiau rašytojas, turėdamas puikią medžiagą atrodo su ja tiesiog nesusidorojo. Tarp skaitytojų esam juokavę, jog jeigu D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukros istoriją papasakotum J. Picoult, tai ji tikrai parašytų gerą knygą ir be violetinio megztinio ant viršelio.
Knyga skaitosi lengvai, geri du prisėdimai ir istorija baigta. Stilius šiek tiek primityvokas, bet nežinau, ar tai ne vertimo kaltė. Pastabų turėčiau tik redaktorei, nes buvo ne viena redagavimo klaida.
Knygos pabaiga nustebino ir mane. Gal ir per daug kritiškai atsiliepiau apie knygą, bet ji tikrai nėra labai prasta. Būdavo vietų, kur ir aš negalėjau atsitraukti, vis knietėjo sužinoti, kas kur kada ir kaip. Kaip aš dažnai sakau, knyga lengvam vakaro pasiskaitymui, kai norisi kažko greito ir nesudėtingo.

Taip ir man neveikia. Bet čia ne pirmas kartas. Gal daro kokius pakeitimus. Veiks tikrai Nes aš ten taip pat susidėliojusi savo knygas. Man irgi buvo tokia mintis kilusi - ką perskaitau, užsirašyti pvz. savo užrašų knygoje (specialiai tam pasiskirti sąsiuvinį/užrašų knygą). Taip kartu nepamiršiu rašyti ranka

Aš tai tam ir susikūriau savo blogą. Kad rašyčiausi perskaitytas knygas. Iš pradžių taip ir dariau. Numeris, pavadinimas, puslapių skaičius. Po to tik jis išvirto į atsiliepimus