QUOTE(gabriele240 @ 2012 03 25, 19:42)
O taip Kaip tai pasireiskia pas ji,juolab kad Jau nemazas,aplamai Kaip prieme nauja seimos nari nes ziuriu sekantis vaikiukas tokio pat amziaus Kaip mano
ir Kaip jus kovojat su visa tai,na mokykloj Kaip einas

nežinau ar skaitei ankstesnes temas ten yra viskas.
trumpai papasakosiu.
savęs žalojimu, kalbu apie depresija, yra iššokęs iš 3 aukšto balkono, nušokęs nuo rampos, supykęs vožesis į siena ir t.t. sunku žinok pasakoti tiesiog baisu, dabar antri tik metai kai savęs nesusižaloja.
su nauju šeimos nariu du metus trynėsi, kol viena diena prieš tėvų diena dičkis parėjo namo su piešiniu kur esame visi trys, nuo tada viskas pasikeitė, jie kartu eina visur, vienas kitu pasitiki, vien susimirksi ir jau žino ką darys. antra yra pagiriamas, ir bariamas, kai serga mano draugas su juo, pamenu po kojos operacijos nešiojo ant rankų, nes negalėjo vaikščioti, po balkono iššokimo kentėjome visi kartu. myli mano vaika kaip savo, drasiai pasakiau, bet jis elgiasi kaip tikras tėvas iš didžiosios raidės ir kaip draugas.
dėl sesės buvo pradžioje sunkus, manė, kad verks daug bet kur tau gerutė ji, tai laukė kol galės nešiot, tai dabar duodasi su ja ir šoka Orungutangai su Orungutangiukais

mokslas pas jį 9,5 vidurkis (dabar) nors niekas to nesitikėjo. nepasitiki savimi žiauriai, kenčia, jį stumdo tyčiojasi, o kai pasako jau būna tokia riba kai naktį vaikšto ir net į lova padaro. dabar kai pasikeitė auklėtoja, senoji išėjo į dekreta tai pasidarė pragaras, nežinau kaip auklėtoja sugebėjo padaryti klasėjo tokį susiskaldyma, tarp berniukų ir mergaičių, tarp atvykusių iš kitų miestų, ar kitų vaikų. baigs šitą klase keisime mokykla, birželio 13 diena išvykstame į sanatorija į Palanga.