Mano vaikas hiperaktyvus 9

Bandyta... Net bandžiau tartis, kad jei šią savaitę bent jau gražiai elgsis( nors ir nesimokys), tai savaitgalį tarkim picos užsisakysim ar į vaikų kambarį nueisim ir pan.. Pasakė - ai nenoriu, man nereikia.. Mokymasis, pamokų ruošimas jo žodžiais tik liurbiams... Isbandyta visaip....
Papildyta:

Nesuprantu ką jie mato tame minecraft'e Maniškis neina į lauką, kartais į parką nueina... draugų irgi neturi... nemoka bendrauti..

jo monecraftas ir pas mus valdo nu ten gali iskasti, pastatyti, sukurti, dar ner blogiausias reikalas. kai vasara buvome Velicku drusku kasyklose, tai pabande ir druska kapoti ir visas pozemio tuneliu sienas is druskos nulaize i pozemini ezera imete pinigeli ir pareiske, kad nori ten dirbti nu zodziu minecraftas kazkiek ir lavina, brangakmenius tyrinejam, kur kokie, kaip atrodo...tik aisku, kai jis man pasakoja tai kantrybes reikia ne kibiro, o visos cisternos

Taip, as auginu hiperaktyvu vaika.
Faktas, kad reikia laiko jiems ir demesio. Raginau kovoti, jei mokytoja bloga, keisti mokytoja, eiti pas direktoriu, kalbeti, aiskinti, kartu dirbti, kovoti uz savo vaika. Nenusiteikti neigiamai. Pries vaika ir pries visus kitus, Ne jums vienoms yra nelengva, priimkite savo brangius vaikucius tokius, kokie jie yra, skatinkit kazkuo, suteikite meiles, silumos, sudominkit pasakomis, tokiems vaikuciams viskas labai smalsu, reikia uzvesti rysi su vaiku, kalbetis. Paciai buvo nutike, isejo sau vienas i lauka, as visur ieskojau, niekur neradau,o jis pas kaimynus gretimame name sodelyje zaide. Vietoj to, kad suradusi saukciau, as jam pasakiau, kad bijojau, jog niekada jo nebepamatysiu, apsikabinau. Pamaciau asaras jo akyse. Susigraudino vaikas. Tada sau pasakiau, kad niekas ( taip pat ir as pati ) neskriausiu savo vaiko. Dazniau pagirkite, pamatysit, kaip vaikai tada nori stengtis, kad ir neiseina, tai daro stebuklus. Visi jusu vaikeliai nori buti geri, patys geriausi. Ir ne tycia erzina jus, ir ne tycia neklauso. Maniskis daznai iskrecia kokia sunybe, kai paklausiu kodel taip padare , sako nezinau, nors karta prasitare, kad taip daro tada kai nori ko nors pasiekti
.Pvz: nori kartu zaisti, o as uzsiemusi, tada nubega ir suraizo televizoriaus ekrana ar dar ka iskrecia. Niekada nebuciau sugalvojusi, jog tam yra priezastis, pasirodo yra.
Pati skendejau depresijoje, iki tol, kol nesusitaikiau su tuo, kaip yra. Daznai aplinkiniams atrodo, akd mano vaikas neisaukletas, na ir? Ne del kitu gyvename, ne kiti mums duona ant lekstutes nesa, patys uzsidirbam.

Va čia tuos žodžius galiu stipriai pritaikyti sau... Tik aš dar nesu toje susitaikymo būsenoje... Bet jau jau artėju... Nes tik keletas mėnesių, kai gydytojai mums diagnozavo šį sutrikimą, dar labai neilgai "kapstausi", kas tai per sutrikimas, ieškau info ir t.t., be to, ir pas psichologę ėjom, kuri man tikrai padėjo...

Ir dar šis forumas - tikrai man pagelbėjo, nes čia jūs parašote apie savo vaikučius, apie jų elgesį ir aš matau, kad manoji ne kažkokia išimtis, kad šiems vaikams norma neišsėėti, kramtyti daiktus ir pan. Nes kai mokykloje "piešia" vaizdą - tai yra nenormalu, o čia aš pasisemiu stiprybės, supratimo, pačio vaiko supratimo

Kokia jus bebutumet mama:gera ar bloga, gerianti ar ne, turtinga ar vargse, vaikams svarbiausia yra mama, pats faktas, kad jie turi mama. ( Jums netaikau, sakau aplamai).
O jus esate gera mama, jei ieskote informacijos, jei norite padeti sau ir savo vaikeliui. Girdite kaip magiskai skamba zodis SAVO. Reikia pagalvoti, kodel mokytoja turi stengtis del jusu vaiko, juk jai tai svetimas zmogus, zmogiskumo ir darbo deka nebent ( bet ji taip pat tik zmogus su savo klaidom ir silpnybem). Tik tokia sasaja. Bet jus, jus turite stengtis del SAVO vaiko. Nespauskit saves, pasistenkit i viska ziureti paprasciau.
As turiu dar viena maziuke, greitai bus metukai. Nuo pat gimimo ja turejau saugoti nuo hiperaktyvaus broliuko, nes jis norejo nesti, kartais musdavo, kai pradejo vaikscioti istisai kisdavo kojas, kad griutu. Jei dziaugdavomes mazyle, turedavom tuoj girti ir berneli, jei ne, nusisukes kresdavo sunybes. Ir maziuke jau priprato pastoviai kritineti, is jos visada atiminejami zaislai. Ji ginasi nuo jo cypdama, todel namuose, kai jie kartu, istisai rekimas, spiegimas. Tik iseina i kiema, tas pats. Kaimynai uz galvu susieme, kaip ta maziuke tokia protinga ir nuo jo pati pabega. Is kitos puses, kol jis mokykloje, pasiilgsta broliuko, pati tada prie jo kimba ir vel prasideda tas pats...... Tetukas sake nenoriu grizti namo, o mamyte stengesi tetuka perkalbeti, kad visiems sunku auginti vaikucius.
Zinote, kada ma palengvejo, kai priemiau savo vaikuti kaip norma. Jei ka padaro, nebaudziu, pasakau, kad negerai padare. Paskutine sunybe buvo tokia: kalbejausi sodelyje su kaimynu, jis gere kava, o vaikas zaide su kamuoliu. Kaip jums atrodo, kuo tai baigesi? Maniskis supavydejo ne jam skiriamo demesio ir spyre kamuoli tiesiai kaimynui i kavos podeli, aptaske ir ji ir mane. Graziai paskiau, kad pasielge labai negerai ir kad privalo atsiprasyti, priejes atsiprase, ir as atsiprasiau uz ji, bet kaimynas neliko patenkintas.
Anksciau taikydavau bausmes, bet tai nieko nepadejo, nes tie vaikai jie sunkiai valdomi, sunkiai paklusta taisyklems. Rekimai ar baudimai duoda priesinga rezultata, todel vienintele iseitis girti, kai geras, ir kalbeti, jei blogas.

Šioje vietoje, šį sakinį norėčiau pritaikyti mokytojai... Kaip pavyzdė - na tegul žiūri paprasčiau į tą jos daiktų kramtymą, vietoj to, kad skambina man, to pasekoje man negera, vaikui negera, o ir mokytojai nemanau, kad gera... Taip, mokytoja svetimas žmogus, bet tai jos darbas, kiekviename darbe būna sunkumų... Mūsų atveju, man atrodo, tereikia mokytojai paprasčiau į viską žiūrėti, tiesiog sugebėti kartais taip akivaizdžiai, stipriai nematyti tai, ką padarė ne taip, neakcentuoti, nepabrėžti, gal netgi nekreipti dėmesio (nes tuomet oho, ir visos klasės, ir mokytojos dėmesys tik JAI, nesvarbu, kad jis neigiamas)...

O jūs neturit galimybės pakeisti mokytoją? Nes, panašu, kad su šia turėsit nemažai vargo.
Mano mergaitės išsiblaškymas kartais mane išveda ir "ribų". Kiekvieną rytą turiu sužiūrėti, ar eidama į mokyklą, pasiėmė ... kuprinę. Apie paliekamus/pamirštus parkerius, flomasterius, namų darbų sąsiuvinius jau nebekalbu...
Ir isterijos... kartais "lygioj" vietoj, be priežasties. Kad ir šiandien - nėr ką veikt po pamokų. Balsas pakeltas iki šaukimo. Nu jo... mama dar ir linksmintoja turi būti. Kad mama dirba - neįdomu.

Oooo, aš irgi kuprinę sužiūrėti turiu Situacija panaši Ir isterijos kartais kyla dėl tos pačios priežasties - "O ką man veikt"....

Dėl mokytojos pakeitimo - šiemet pas mus liko tik viena klasė, tad pakeisti mokytoją nėr šansų, nebent keisti mokyklą.....

Beje, o Jūs bandėte mokytojai tai pasakyti - na, kad žiūrėtų paprasčiau, nesukurtų problemos "lygioj vietoj". Sakėt, kad dažnai ji Jums skambina, bet ar Jūs tik pažadate pasikalbėti su dukra, na , tiesiog pritariate mokytojai, ar ir išsakote savo nuomonę?
Tik nepalaikykit šio mano posto "puolimu". Tiesiog aš jau senai su mergaite važinėjam po gydytojus, sanatorijas, ir jau gal išmokau išreikšti/ir pasakyti savo nuomonę. Vienas dalykas - mano jau ir amžius pakankamas, kad turėti savo nuomonę ir ją išdrįsti išsakyti. Antra - jaučiuosi žinanti apie savo vaiką tikrai daugiau, negu mokytojai.

Ta ir turejau omenyje savo postuose. Negalima tyleti.
Papildyta:


Zinau del to demesio deficito, bet kokia kaina atkreipti i save demesi. Dazniausiai tai isaugama, reikia laiko, taip nesites amzinai.
Mokytojai pasakyciau, kad ji maziau kreiptu demesio, tai vienintelis vaistas. KUO DAUGIAU JI AKCENTUOS, TUO DAUGIAU MAZOJI DARYS .

O va čia greičiausiai ir yra viena iš mano pačios bėdų, kad aš nu negaliu nueit ir prieštaraut mokytojai, pati suprantu, kad reikėtų, kad reikia kažkaip apgint vaiką, jau atrodo nueisiu, pasakysiu, o nueinu ir tiesiog pradeda mokytoja žert "taip anaip kitaip elgėsi" ir aš nieko negaliu pasakyt, atrodo ir bandai paprieštaraut, ir sakyt, bet kažkaip viskas atsimuša... Matyt per švelniai ir per žmoniškai kalbuosi su žmogum... Yra kažkokia baimė, kad prieštarausiu - bus dar blogiau, tarkim moksle "sodins"...

Na, kaip sakiau, aš dar tik susigyvenu su ta diagnoze, su šiuo sutrikimu ir kas tai yra... Visai nesenai aš ir pati niekaip nesuvokiau kaip galima taip elgtis, o dabar "šviesėja" psichologės ir jūsų pagalba Gal kai jau pati šimtu procentų priimsiu, suvoksiu hyperaktyvumą, va tada ir ginti atsiras daugiau drąsos bei argumentų

Daina M...as pamenu laika, kai atejus i darzeli is vienos aukletojos gaudavau istisine tirada, tas blogai, anas ir t.t. Viena karta as atejau, isklausiau ir tada pasakiau:
- o ka jis siandien padare gerai? Kas buvo gero? Ji tik zagtelejo, ir nieko pasakyt negalejo...nors kita aukletoja mokejo ir susitvarkyti su vaiku ir pasakyti stipriasias puses.
Mokytoja tave vampyruoja, ji isisilieja, as siulyciau tau priimti tokia pozicija, kad taip mokytoja, as suprantu, kaip jums sunku, bet trintuko grauzimas, jusu juk neapsunkina? O man nauja reik pirkti...vaikui duoti nuvalyti lenta, kad butu svari, bus nauda ir klasei ir vaikui, mes jis judet turi...jus kaip mama norit padeti "jai" t.y. Pareikskit uzuojauta, jis pati nori demesio, tokiu budu gal padesit ir savo vaikui, nes jam gal skirs toki demesi, kurio jam reikia, t.y. Pozityvu ir sprendzianti sunkumus stiprybes