Mano vaikas hiperaktyvus 9

Į užduotą klausimą "Ką ji šiandien gero padarė?" - mokytoja nesugebėjo irgi atsakyti....
Aš kažką panašaus ir mėginu jai pasakyti, tik gal per švelniai, nepabrėždama tai sakau ir ji tiesiog net negirdi tų pastabų...

Laba visoms SUPERMAMOMS Tikrai iš didžiosios raidės. Jei jau turite tokį išskirtinį vaiką, vadinasi ne šiaip sau... Vadinasi Jūs stiprios, tvirtos ir svarbiausia tikrai sugebėsite anksčiau ar vėliau rasti kelią į savo vaikų širdis.
mane gal pamena senbuvės, aš taip pat auginu hiperaktyvų vaiką... Na tiksliau jau beveik ne vaiką. Tiesiog buvo laikas ( ir gana ilgas) kai buvo labai sunku... Kai visur susidurdavau su tokia problema... kai niekas nesuprasdavo kad tai kitoks vaikas... tiesiog mokydavo visos bobutės, praeiviai ir šiaip giminaičiai.... neišauklėtas.... nemoki... nedarai... ar pan. Praėjom mes su juo ir ugnį ir vandenį... Vieni metai buvo ypač sunkūs, kai mokykloje beveik visi mokytojai skundėsi kasdien... pastabos netilpo dienyne... turėjo netgi atskirą lankomumo ir pastabų sąsiuvinį, kurį aš pati sukūriau ir ėjau pas kiekvieną mokytoją prašyti, kad po kiekvienos pamokos įrašytų koks jis buvo tą dieną. ( Dabar tas sąsiuvinis yra saugomas pačio vaiko, nes jis paskaito ir netiki kad taip būdavo). Ir atėjo laikas kai net mokyklos direktorius mane kvietėsi į mokyklą tris savaites iš eilės, kad prisidirba jau tikrai labai labai... ir siūlė pasiimti savo vaiką ir dėti "kur noriu"... O kiek buvo praeita, visi psichologai, raidos centrai... Tai vat viso to dėka, priaugau iki to, kad pradėjau kovoti. Taip tikrai KOVOTI. Direktoriui pasakiau, kad neimsiu aš jo kur noriu... aš taip pat sunkiai susitvarkau su juo, o jeigu ir jūs nesugebat, vadinasi jūs rašykit, meskit jį arba vežkit į kažkokius socializacijos centrus ar dar kur nors ( nors mintyse bijojau kad jis sutiks...) Bet mano nuostabai, kai direktorius pamatė kad aš nejuokauju, pradėjo mano vaiką GIRTI. Jis ne toks blogas, ten tik nusikaltėlius veža. Kaip čia taip... Žodžiu pabijojo savo atsakomybėn imti tą vaiko "nurašymą" bet užtat išsikovojau, kad pats direktorius pagaliau susipažintų su vaiko byla, tikrai ne perskaitė, o įsigilino į mūsų problemas... Nuo tos dienos labai daug kas pasikeitė. Netgi susirinkimą mokytojams buvo sukvietęs direktorius, apibūdino situaciją, apšvietė visus ir įvyko stebuklas- mokytojai pagaliau pradėjo matyti, kad dėl kiekvienos smulkmenos tikrai neverta gadinti sau nervų ir ypač skambinti man. Taip pas mus mažėjo pastabos, kol pagaliau jos išvis išnyko. O vaikas parėjęs namo skaičiuodavo, kiek šiandien gavo gerų įvertinimų. Mums dabar jau 17 ir jis pats nuostabiausias vaikas Jis viską dėl manęs padarytų, visada padeda namuose... kartais daugiau negu turėtų, visada supranta ir užjaučia, kai aš sergu. Be abejo, būna dienų, kai pasielgia vis dar "netinkamai", bet aš jų nematau. Tiesiog taip jau yra. Tikiuosi kad mes jau baigiam užaugti, ir labai daug ką pradėjome suprasti patys. Po truputį dingsta tas hiperaktyvumas, o jo vietą užima meilė, pasitikėjimas.
Tikiuosi, kad mano ilgas pasakojimas nors vienai iš Jūsų pakels nuotaiką

tikrai nepamiršau ir dažnai apie jus pagalvoju.
labai džiugu skaityti tavo tokias mintis, širdis šoka, kad viskas pas jus stabilizuojasi, gerėja ir jau vaikas tampa suaugusiu vyru.

ačiū, kad užsuki

Sveikos visoms

Labai labai seniai jau buvau čia beužsukus, nes pernai mano vaikui pradėjus eiti į mokyklą, prasidėjo toks sunkus periodas, kad tikrąja to žodžio prasme nei minutės laiko niekam nebeliko... Užsukau čia šiandien todėl, kad šią savaitę nebeišlaikiau, ir pradėjau duoti vaikui Concerta (gydytoja jau ir pernai siūlė, tik nesiryžau kol neišbandžiau viso kito kas įmanoma), galvoju paklausiu Jūsų, kieno vaikai gėrė, kokio amžiaus jie pradėjo, kokiom dozėm ir iki kada gėrė, koks buvo geras ar blogas poveikis. Taip pat pvz. gal kas turite patarimų kada geriau Concerta, o kada Stratera, nes mūsų gydytoja šiek tiek dvejojo, kas jam labiau tiktų. Na žodžiu domina patirtis apie vaistų vartojimą, nors senesnius postus ir esu kažkada skaičiusi.

Bet kai atradau šitą Laimos žinutę Laima, prisimenu tavo postus, rašytus prieš keletą metų, ir kaip tada širdį spausdavo, man jie vieni iš liūdniausių šiam forume atrodė... O dabar !!!!! Šiandien man šios perskaitytos eilutės yra pati didžiausia dovana kokia gali tik būti. Nes kartais negana vien savo tikėjimu gyventi, kai iš aplinkos vis girdi, kaip viskas beviltiška, kaip toliau viskas bus tik blogiau ir t.t. AČIŪ !!!!

Laba vakara,

Norejau pasiteirauti, ar jusu vaikams buvo nustatytas ir pripazintas hiperaktyvumas, ar jus nusprendziate? Cia kaip suprantu kalbama apie ADHD/ADD , o ne siaip aktyvius vaikus?
Kaip ''gydote'' ? Uzsiemimais, vaistais, niekuo?

Gal kas susidurete su suaugusiuju ADHD/ADD ?

Cia beveik visiems nustatytas hiperaktyvumas...kai kruie tevai tokie buvo vaikysteje ir vaikai paveldejo...isgydyti nelabai imanoma...svarbu dienos rezimas, judejimas grynam ore, miegojimas isvedintam kambaryje, saldumynu mazinimas, visokiu burbuliniu gerinimu eliminavimas. Daugumai vaiku skiriami vaistai

o vaistai kokie?

Klausiu, kadangi kai kurie vaikai neisauga sio dalyko... As neseniai kreipiausi i specialistus, kadangi priejau prie ''liepto galo'' .... Visada maniau, jog paprasciausiai esu bjaurus zmogus, o vaikysteje girdejau, jog mano charakteris bjaurus ir esu tiesiog uzsispyrus ''mergse''...

nuo 16kos pati pradejau eit pas psichologus ir psichiatrus.... bet visur gaudavau atsakymus apie depresija arba ''kazkas neaiskaus''. Kadangi man jau buvo virs 16 niekas hyperaktyvumo neminejo, nes tai ''vaiku liga'' ....

Taigi, taip ir jauciausi, kaip ''kazkas neaiskaus'' .... Gyvenimas nubloske i kita sali, kur sutikau vyra, kuris mane suprato. Deje veliau pradejo kilt ivairios problemos.... pradejau vel eiti pas gydytojus. Nusiunciau ir vyra, nes santykiai daejo iki ultimatumo.

Pastarasis pradejo eit i susitikimus ir po keletos menesiu konsultaciju grizo su diagnoze. Suaugusiuju adhd.

Pasikeite zmogus visiskai. Tapo ramesnis, seimoje sumazejo barniu.... net su vaikais (vienas 8m , vazinejame i susitikimus, tiriamas del adhd. Kitas 1,5m , gavom kvietima eit i ''pamokeles'', kadangi tevas ir vyresnysis turi adhd, jie stebi maziuka nuo ankstyvu dienu) tapo kantresnis....

nusprendziau ir as nueiti. Ejau pora menesiu, psichiatre skambino mano tevams, pildem testus ir klausimynus.

Vakar po 3 menesiu darbo buvau lemtingoje konsultacijoje.... gavau visus atsakymus i klausimus kurie grauze ilga laika.... antra dali konsultacijos prablioviau krokodilo asaromis.... Kelias namo 120km - zliumbiau visa laika...

Del dvieju priezasciu. pirma - man pripazino add (abu sutrikimai gydomi taip pat, add nuo adhd skiriasi tik tuo, kad add labiau vyksta mano viduje. adhd - labiau pastebima isoreje). Gavau lapa tyrimu (kraujo, sirdies matavimus) kad galetu pritaikyt vaistus. Vadinasi, turiu vilties, kad tuoj viskas bus lengviau.... kad gyvenimas truputi pasikeis. ir kad as ne ''beprote'' ar ''atsilikus'' kokia mane pravardziavo ir vadino aplinkiniai. Ir nebuvau as bjaurus vaikas....
antra - skaudu, jog labaii daug vaiku, ypac lietuvoje, nusulaukia pagalbos rankos ir gyvena valdomi to bjauraus jausmo kuris vargina ir erzina esant ramybes busenoje.... skaudu jog uz savo sutrikima buvau pravardziuota mokykloje, isiveldavau i mustynes, nesugebedavau atlikti uzduociu, ''gaudydavau varnas'' ,
veliau istojau tik todel,kad visi taip daro, nors zinojau jog nebegaliu istvert ne vienos pamokos. Meciau universiteta likus metam iki baigimo, nes prisiekiu jauciau fizini skausma sedint ir bandant atlikt uzduotis. Istekejau nes ''taip buvo normalu'' ir skyriausi tuoj pat. Islekiau ''akis isdegus'' i kita sali, nes nebezinojau ka dar daryt...
paskutinysis didelis prendimas kazkaip isejo i gera. Gal pagaliau gausiu pagalba.

Kai pradejau suprast, jog visa vaikyste turejau si sutrikima, pradejau kitaip ziuret i vyresniji vaika. Puikiai suprantu,kaip jis jauciasi, ir jo trikdantis elgesys nebera toks trikdantis kaip anksciau...
Darbelio su juo daug. Bet jus turbut zinot Kol paruosia pamokas man baigiasi fantazija, visi namu darbai atliekami imituojant vienoki ar kitoki zaidima, nes kitaip rezultatu nulis...
Tikiuosi paskaitelese su mazuoju gaut ivairiu patarimu abiem vaikam....

bet kai sugebesiu susikaupt bandysiu paskaityt jusu puslapiuka, tikiuosi rast geru patarimu

stiprybes visoms mamoms, nepraraskit kantrybes
Papildyta:



Mano dukterecia vartoja Concerta. Nuo 9 metu. Dabar jai 13. Neseniai perejo prie ilgo veikimo (12h) Concerta.
Kartais nuotaika labai svyruoja, tai aktyvi, tai apatiska.... Nors jos pacios kai klausiam - ji sako,jog nenori mest vaistu, nes isprotes...
bet zinau daug kam padaugeja ''pykcio'' ...
apie stratera nesu girdejus komentaru

mes pradėjome nuo ritalino (tais laikais dar jis buvo) ir galiausiai Concerta tai buvo 2-4 klasė.
geras: padėjo pagrinda vaikui susikaupti, mažiau save žaloti ir suprasti, kad pasaulis nėra toks baisus.
blogis: kirto per spaudima (60x80), per maista, per augima. jau taip kovojau su valgymu, apstojo augti. tai įtakojo mūsų apsisprendima dėl nebevartojimo jo visai ir perėjimo prie žuvies taukų su omega 3-6-9. tai pagelbėjo.


paauglystėje išryškėjo galimybė, kad gali būti shizofrenija, kiek ėjau niekas nepatvirtino (nors mano šeimoje sirgo mano mama ir mano brolis dar yra gyvas ir yra su priežiura.) sako paauglystė, jis taip užsiėmęs tokia pozicija. sakė laukti 15 metų. laukiu tada vyksiu tirtis toliau, gal net į stacionara, nes kartais vaiko gaila akys stipklinės, kvadratinės lyg žiūrėtu kiaurai, lingavimas supimasis savęs ir į nieko nekreipimas dėmesio.




sūnui nustatytas ADHD
nežinau kaip suaugsiems, ar jie gydomi, neesu girdėjusi to Lietuvoje man kažkaip ir nereikėjo ir nereikia. pati esu kai sakau tabalai makalai toks jausmas, kad tik man nutinka nesamonės. sūnus paveldėjo iš manęs.
aš kažkaip nuo 16 metų tarsi akis atsivėrė ir save priėmiau tokia esu išsiblaškiusi, tabaluojanti, nenustygstanti amžinai prisidirbu nesamonių, bet visa savo energija nukreipiu kažkam, man patinka padėti kitiems, lakstyti, kol dukrytė dar gulėjo lopšiuke su ja lauke pravaikščiodavau po 5-6 valandas lauke lygiai 1 metus nuo ryto iki vakaro, pareidavau tik vyram padaryti vakarienės. ėjimas mane atpalaiduoja iki šiol. futbolas lėkimas. mane tik sustabdė, gal sumažino greiti, kai surado galvoje vandene tas skausmas ir bijojimas vėl galva susitrenkti sustojau baisiai lipti visur, tai radau kitų būdų save iškrauti.
atsiradus mažylei, kuri yra lėtutė, man reikia iš naujo mokintis, kaip man sakė psichologė patylėti, nesimaskatuoti, tai baisiai sunkus mokslas
gal per daug išsipliečiau
kaip užsenyje ar tai liga, bet Lietuvoje pripažinta kaip sutrikimas ir gydomas pagal tai drįsčiau teigti kiek tėvai eina, ar neigia kad toks vaikas (tikrai žinau ne viena šeima, kurie numoja ranka ir sako išaugs). mes tai psichologas, psichitaras, nes šiam momentui nieko nenori jokių treniruočių, pati ištempiu į lauka, kad pajudėtu o ne namus griautu, užsidaręs baisiausiai. ir sanatorinis gydymas kas met į Palangos gintara, jam ten patinka, nes visas dėmesys tik jam.

Lietuvoje visiems hiperaktyviukams, suėjus 18 metų, nustato šizofreniją. Bent jau taip buvo dar pusmetis atgal. Bet ėjo kalbos palikti autizmo/ adhd/add diagnozes palikti ir suaugusiems kaip yra ir visam sviete. Argi ne juokinga? Suėjus aštuoniolikai visi patampa šizofrenikais?!?

Ingenting, malonu tave matyti, nors ir tokioj temoj. Sutinku su tavim kiekvienam žodyje. Kaip auga mažėlis?

Vaistai. Maniškis vartoja straterą ir concertą. Šiuo gyvenimo periodu- didžiulis štilis. Kuo labai džiaugiuosi.

Oh, vario! seniai matyta, malonu sutikti, net nesitikejau rasti sioje temoje.

Mazylis gerai, didelis ir stiprus vyras

man gyd sake, jos pradesiu nuo ritalino.... kasnors bande?

mano sūnus gėrė kurį laika. tai galiu tik apie jį pasakyti viena gala padėjo kita kenkė, nerimas buvo didelis einant vaistui veikimui į pabaiga, svoris neaugo ir spaudimas nukritęs. bet iš esmės tikrai padėjo pagrinda nebloga.

Ritalinas sena Concertos versija, geriau jo nebamdyti, nes pasalinis poveikis didesnis, nei pagalba. geriau prie Concertos, suaugusiems, jei kisene leidzia geriau Stratera, ji kitokiu pagrindu veikia, nei Concerta..viena drauge psichiatre kazkada minejo, kad pauaglysteje, kai prasideda augimas, hormonai, geriau Stratera, bet cia velgi, reikia ziurti i zmogu konkreciai, tiks, netiks.
Vario..ir autistukams klijuoja sizofrenija, ir hiperiukams...gyvenam tarp sizofreniku nes ner diagnoze, ner kaip idet i stalciuka, kad va sergantis zmogus, o uo neaisku
isgydymo ir ner..tik galimas variantas, kai zmogus savo adhd valdo per veikla, kurioje jis tarnauja gera reakcija, greiciu, ir t.t. tokiu budu sutrikimas isnaudojamas, kaip privalumas..jei imanoma, jei toks sutrikimo stirpumas, kad ji galima tokiais budais valdyti