Na kaip ir seniau jau nutarem, kad kai kuriems zmonems tiesiog norisi blogi skleisti gyvenime ir jie net nepagalvoja kad kazka skaudina tuo, tiesiog daro savo ir viskas. Manau tai paaiskintu kodel jusu ex anyta dabar nesirupina sunum...kol jam buvo 'blogai' t.y. kol su jumis buvo, tai reikejo padaryt kad butu 'geriau' o dabar kai jau 'gerai' tai viskas, nk nebereikia...
Bet tai ka ir jusu exas galvoja? kai jus pasaket kad skirtis norit tai jis net nesipriesino, o dabar jau atgal nori...bent jau susipratot kad nebemylit dabar jo jau, nes kitaip tai sirdi draskytu...
Uzuojauta del jusu mamos..ka as jos situacijoj daryciau tai nezinau...manau jeigu tureciau drasos tai kaip nors susirasciau jos kontaktus ir isaiskinciau viska tiesiai ir net nelaukciau kol ji atsakys kazka. arba pakontaktuociau su jusu exu ir pasakyciau kad jeigu nors kiek sirdies jis turi tai tegu pasirupina kad jo motinos ir jo paties jusu gyvenime nebebutu. Arba pasiimciau dukra pas save gyvent kuriam laikui arba jeigu galeciau atostogu isvaziuot kazkur kartu...nezinau kazka daryciau, nesedeciau vietoj, ypac jeigu tai mane paveiktu taip kaip jusu mama. Bet manau kad jusu ideja pasikviest ja kur nors atsipalaiduot yra labai gera, manau gal ji taip nervinasi nes mato kaip tai veikia jus, jeigu pamatytu kad jums dabar geriau nei pries tai buvo, tai gal ir jai pageretu

p.s. pastebejau! tiesa pasakius todel cia pirmaja zinute ir nusprenciau rasyt apie anytas o ne kur kitur ir labai labai dziaugiuosi del to

p.p.s. pamirsau pamineti! cia siek tiek off topic, bet su MB issikalbejom ir issiaiskinau kaip su tom vedybom gaunasi..pasirodo kad tas faktas kad jo tetis buvo nesusituokes su jo mama ir dabar susizadejes gal jau 10 metu, o mama dar iki dabar vyrus keicia kaip paaugle neturi labai itakos tam

problema tame kad mes vienas kitam esam is esmes pirmi rimti santykiai. Jis nors ir mane labai myli ir t.t. bet tiesiog neturi supratimo kaip buna su kitais, na koks tas standartas, ka reiskia kai buna blogi santykiai, o juk jeigu nesi turejes blogu, nelabai supranti kokie is tikro geri buna tie gerieji. Ir jis tiesiog dar nesijaucia tikras ar tikrai gali praleisti su manim visa gyvenima tokioj situacijoj..hmm skamba siek tiek baisiai kai rasau, bet esme tame, kad toks variantas mano galvoj buvo jau senokai, as ir pati tokia situacija pergyvenau, ir dabar kartais apie tai pagalvoju

ir plius as pastebejau kad kai yra koks nors didelis sprendimas, tai jam sunkiau pernesti ji, negu man. Jam kazkaip reikia pergyvent tai ilgiau, isgalvoti, apsvarstyti, susitaikyti su ta ideja is esmes

taigi del to, ir taip, as tiesiog jauciu, kad jam tiesiog reikia laiko susitvarkyti savyje, suprasti kad nesvarbu kad yra galimybe jog su kazkuo kitu gali but geriau ar blogiau, svarbiausia kaip gerai yra dabar su tuo vienu zmogumi..Nezinau, gal cia ir kvailai visai as kazkaip sitaip, bet man gal moteriska nuojauta ar kas, as tiesiog tikiu kad viskas bus gerai

galu gale, juk ir as dar neskubu isteket...tik va, jeigu sita problema isliks ilgiau, tai kaip ja iveikti? kaip man padeti atsikratyti to jausmo jam? as juk nesakysiu, ok skiriames, tu eik su kitom pabuk pora meteliu, po to vel susieisim...