mums viskas praėjo neblogai, nors pasimetę vaikai buvo stipriai. pirmos dienos irgi +-, sesei šiek tiek liūdniau nes nei vieno pažįstamo vaiko klasėje. bet jau du bernus nusikabino, laiko veltui nešvaisto. o brolis klasėje su geriausia drauge, abu juos ir susodino mokytoja pamačiusi kad neišdykauja, kad klusnūs. pamokos patiko, vaikis skundėsi kad per trumpos, t.y. labai greitai laikas prabėgo, taip buvo įdomu.
šiandien pasilieka prailgintoje grupėje iki gūdaus vakaro. pasižiūrėsim, kokius įspūdžius iš ten parsineš. iš esmės tai gyvenimo pokyčiai radikalūs, aš nesitikėjau kad taip smarkiai reikės visai šeimai adaptuoti savo gyvenimo tempą. na, tikėkimės kad pamažu viskas atsistos į savo vėžes. tik ima siaubas, kaip reiks vyrą vieną tame visame palikti, kai į komandiruotes trenksiuosi... saldu jam bus